parodomasis Aš

paródomasis Aš, psichologijoje – pagražinta nuomonė apie save, tai yra žmogus stengiasi save parodyti taip, kad atrodytų geriau ir sau, ir vertinančiajam. Sudaro Aš vaizdo dalį. Dažniausiai mėginama paslėpti tam tikras savo silpnybes, kurios neatitinka socialinio elgesio normų, parodomasis Aš itin parankus, kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius. Skirtingomis aplinkybėmis žmogus demonstruoja vis kitokį parodomąjį Aš, nes tai, kas teikia pranašumą vienoje situacijoje, kitoje gali būti neefektyvu. Aplinkiniams žmogus pateikia pagražintą, kartu ir vienašališką savo asmenybės vaizdą, todėl kartais realusis Aš pradeda neatitikti parodomojo Aš. Kuo didesnis skirtumas tarp realiojo ir parodomojo Aš, tuo didesnis pavojus, kad kiti gali pastebėti netikrą Aš. Pamažu realusis Aš išstumiamas į pasąmonę, tai yra žmogus neigia savo išgyvenimus, neatitinkančius iškreiptos Aš koncepcijos. Neigimas nereiškia, kad šie išgyvenimai išnyksta, jie ir toliau turi įtakos žmogaus elgesiui. Vyksta konfliktas tarp sąmoningo Aš vaizdo ir pasąmoninių išgyvenimų. Dažnai pasikartojantys neatitinkantys Aš struktūros išgyvenimai sukelia žmogui intensyvų nerimą. Tokia asmenybė vadinama neurotine – gynybos mechanizmai iš dalies veikia, Aš struktūra išsaugoma, bet yra pažeidžiama, neįvertinanti savo nestabilumo.