paródymai, administracinio, baudžiamojo ar civilinio proceso dalyvių paaiškinimai dėl aplinkybių ir faktų, kurie gali turėti reikšmės bylos tyrimui ir (ar) nagrinėjimui teisme. Skiriami įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo (liudytojo parodymai) ir kitų proceso dalyvių parodymai, kurie gali būti gaunami atliekant savarankišką procesinį veiksmą – apklausą, vykdant akistatą, parodymų patikrinimo veiksmus. Parodymai dažniausiai duodami žodžiu ir įrašomi į apklausos ar teismo posėdžio protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas gali būti papildomai patikrintas atliekant parodymą atpažinti, parodymų patikrinimą vietoje (atvykstant į apklaustojo asmens nurodytą vietą ir tiriant, ar jo pateikta informacija atitinka tikrąsias aplinkybes), eksperimentą.
LIETUVOJE pagal 1992 Konstituciją draudžiama versti kitą asmenį duoti parodymus prieš save patį, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų; nukentėjusysis, liudytojas ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai, jeigu jie su įtariamuoju ar kaltinamuoju nėra susiję šeimos ar artimos giminystės ryšiais, parodymus duoti privalo, o už vengimą duoti parodymus jiems gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Už melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme (taip pat ir civilinėse, administracinėse bylose), už poveikį (paperkant, grasinant ar kitais būdais) liudytojui, nukentėjusiajam, specialistui, ekspertui ar vertėjui, kad jie duotų melagingus parodymus, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
3099