paršãvedė, subrendusi (110–115 kg) veislinė kiaulė, tinkama vesti ir žindyti paršelius. Būna pagrindinės ir tikrinamosios paršavedės. Pagrindinė paršavedė yra suaugęs veislinės bandos gyvulys. Veislei naudojama 4–5 m.; kasmet išbrokuojama 25 % veislinės bandos. Tikrinamoji paršavedė – kiaulė nuo pirmojo paršingumo nustatymo iki apsiparšiavimo ir paršelių nujunkymo. Po to ji perkeliama į pagrindinę bandą arba išbrokuojama. Pagal reprodukcinio ciklo periodus paršavedės skirstomos į žindamas, nujunkytas, sukergtas, pirmosios ir antrosios paršingumo pusės. Paršavedės produktyvumą apibūdina jos reprodukcinės, palikuonių penėjimosi ir mėsinės savybės. Reprodukcinės savybės: paršavedės vislumas, pieningumas, 2 mėn. paršelio masė. Penėjimosi savybės: pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, paros priesvoris, brendimo greitis. Mėsinės savybės: skerdenos ilgis, bekono palties ilgis, lašinių storis, kumpio masė, nugaros ilgiausio raumens plotas.
pjetrenų veislės paršavedė žindo paršelius
Per metus paršavedė vidutiniškai atsiveda 28–30 paršelių. Per pirmąsias laktacijos dienas (1–30 d.) paršavedė duoda apie 250–300 kg pieno (riebalų 7 %, baltymų ir angliavandenių 5–6 %, mineralinių medžiagų 1 %).