partenokárpija (gr. parthenos – mergina, jauna moteris + karpos – vaisius), savaiminis ar dirbtinai sukeltas reiškinys, kai sėklapradžiai neapvaisinami, bet augalo vaisius vis dėlto užsimezga, užauga ir subręsta. Tokie vaisiai būna be sėklų. Gamtoje partenokarpija atsiranda dėl savaiminių mutacijų, tačiau tokiais atvejais augalai negali daugintis sėklomis ir dauginasi tik vegetatyviniu būdu. Kai kurie augalai, pvz., kietasėklis kadagys (Juniperus osteosperma) apdulkinti nepalankiomis sąlygomis, užmezga partenokarpinių vaisių, kuriais minta ir jų sėklas platina paukščiai. Partenokarpija pageidautina auginant vaisius, kuriuose įprastomis sąlygomis užsimezga daug kietų sėklų. Plantacijose auginami bananai ir ananasai, daugelis citrusinių augalų vaisius mezga partenokarpijos būdu, todėl juose nėra sėklų. Išvesta juodmedžių veislių, kurie vaisius (persimonus) išaugina be apdulkinimo. Besėkliai arbūzai auginami iš sėklų, gautų sukryžminus diploidinius ir tetraploidinius arbūzus. Susidarantys triploidai vaisius užmezga partenokarpijos būdu. Partenokarpija būdinga kai kuriems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams ar jų veislėms. Kartais partenokarpija sukeliama dirbtinai, augalus apdorojus hormonais – giberelinu, auksinu arba citokininu. Į partenokarpiją panašus reiškinys – stenospermokarpija. Jos atveju apvaisinti sėklapradžiai anksti žūva, todėl vaisius būna besėklis arba su neišsivysčiusiomis smulkiomis sėklomis. Daugumos veislių besėkles vynuoges veda tikslingai išvestos vynmedžių veislės, kurioms būdinga stenospermokarpija.
849
-stenospermokarpija