partèsinis giedójimas (lot. partes – dalys, partijos), 16–18 a. rusų ir ukrainiečių stačiatikių bažnytinės choro muzikos a cappella stilius.
Susiklostymas
Atsirado veikiamas Vakarų Europos (daugiausia lenkų) katalikų daugiabalsių giesmių, iš kurių perėmė mažoro-minoro, funkcinės harmonijos, metro organizavimo sistemas, bet išlaikė intonacinius ryšius su senuoju stačiatikių vienbalsiu ženkliniu giedojimu.
Bruožai
Partesiniam giedojimui būdinga stipri emocinė įtaiga: didelio choro platus diapazonas (nuo diskantų iki bosų), efektingi dinaminiai ir tembriniai kontrastai, solisto, grupės ir tutti supriešinimas, judrūs balsai, tempų kaita, harmoninės figūracijos ir polifoninės imitacijos. Pasak partesinio giedojimo kritikų, barokinis puošnumas ir džiaugsmingumas naujųjų apeigų stačiatikių propaguojamam giedojimui suteikė nuodėmingo pasaulietiškumo dvasios.
Pagrindinis žanras
Pagrindinis partesinio giedojimo žanras – partesinis koncertas (dažnai Dovydo psalmių tekstai, kartais ir pasaulietinės, net satyrinės eilės) yra įvairios apimties kompozicija, turinti 3 dalių, rondo, kontrastinės sudėtinės formos bruožų. Ryškios kadencijos pabrėžia formos padalas, vyrauja harmoninė akordinė faktūra.
Giedojimo tipai
Vienas partesinio giedojimo kūrėjų, kompozitorius ir muzikos teoretikas N. Dileckis traktate Muzikos gramatika (Gramatyka muzyczna 1675) išdėstė giedojimo komponavimo taisykles. Jis skyrė du partesinio giedojimo tipus: paprastąjį (4 balsų, paprastai ženklinės giesmės harmonizavimas, tema – tenorų partijoje) ir koncertinį (8–24 savarankiški balsai). Partesinio koncerto terminą N. Dileckis vartojo komponavimo metodo, bet ne muzikos žanro prasme, įtvirtino temperuotosios mažoro-minoro sistemos pradus, pabrėžė mokslo reikšmę, teigė, kad muzika ir ikona yra kuriamos protu.
Žymesni kūrėjai
Kiti žymiausi partesinio giedojimo kompozicijų kūrėjai: V. Titovas (su N. Dileckiu priklausė Maskvos mokyklai), N. Bavykinas, N. Beliajevas, N. Kalašnikovas, S. Pekalickis. Naujausios partesinio giedojimo publikacijos: Muzika Poltavos pergalei (Muzyka na Poltavskuju pobedu 1973), Partesinis koncertas (Partesnyj koncert 1976).
N. Dileckij Ideja grammatiki musikijskoj. Publikacija, perevod, issledovanie i komentarii V. Protopova Moskva 1979; N. Gerasimova‑Persidskaja Partesnyj koncert v istorii muzykal'noj kul'tury Moskva 1983.
118