pártija (lot. pars, kilm. partis – dalis, grupė), politinė organizacija, kurios tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti valstybės piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybinę valdžią ir savivaldos teisę. Partija savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais ir programa. Partijai įsteigti būtina turėti tam tikrą skaičių steigėjų. Šie savo atstovų suvažiavime turi priimti partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Partijos dažniausiai skirstomos į konservatyvias, liberalias ir socialistines.
Partijos pradėjo kurtis žlugus absoliutizmui ir plėtojantis parlamentinei sistemai. Suverenitetui atitekus tautai, partijos tapo įvairių interesų sklaidos ir raiškos priemone. Partijų pirmtakai buvo parlamento deputatų klubai, vienijantys panašios orientacijos atstovus. 18 a. Didžiosios Britanijos parlamente susidarė torių (konservatorių) ir vigų (liberalų) politinės grupės, 18 a. pabaigoje Prancūzijoje – jakobinų klubas. 19 a. pradėjo kurtis masinės partijos, kurioms būdinga didelis narių skaičius, palyginti griežta vidaus drausmė ir organizacinė struktūra, programa. 19 a.–20 a. pradžioje partijos daugiausia klostėsi klasiniu pagrindu. Susidarė žemvaldžių, verslininkų, darbininkų, valstiečių ir kitiems visuomenės sluoksniams atstovaujančios partijos, kurios turėjo aiškiai apibrėžtą programą. 20 a. politiniams procesams sudėtingėjant ir įvairėjant paaiškėjo, kad partijos turi remtis ne pavienių sluoksnių interesais, bet atstovauti daugeliui visuomeninių jėgų. Partijos buvo priverstos derinti įvairių visuomenės sluoksnių interesus ir formuluoti universalias programas. 20 a. atsirado dar viena kategorija partijų, kurios tapo autoritarinių ir totalitarinių režimų (komunistinių ir nacistinių) atrama. Beveik visoms joms būdinga griežta organizacinė struktūra, masiškumas ir siekimas vyrauti šalies politiniame gyvenime kitas partijas pajungus arba panaikinus. Atėjusiųjų į valdžią partinis aparatas dažnai suaugdavo su valstybiniu aparatu arba net jį pakeisdavo. 1990–91, žlugus SSRS ir komunistinei sistemai Europoje, beveik visos jos išnyko. 20 a. kolonijose ir priklausomose teritorijose, ypač Afrikoje ir Azijoje, plėtojantis išsivaduojamajam judėjimui taip pat atsirado masinio tipo partijų, vienijančių įvairių sluoksnių gyventojus ir turinčių bendrą tikslą, t. y. atkurti šalies nepriklausomybę. Tai pasiekus dauguma jų suiro arba suskilo į smulkesnes partijas.
Lietuvoje partijos pradėjo kurtis 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. 2021 buvo įregistruotos 29 partijos – 25 veikiančios, 3 (Lietuvos politinių kalinių partija, Tautos vienybės sąjunga bei Partija „Tvarka ir teisingumas“) likviduojamos, 1 (Lietuvos rusų sąjungai) pradėta likvidavimo procedūra.
politinė partija