„Partizanų šūviams aidint“, „Partizanų šūvių aidas“, Lietuvos antisovietinių partizanų pogrindinis laikraštis.
Leistas 1952–57 Juozapavičiaus tėvūnijos (priklausė Šatrijos rinktinei) teritorijoje (Akmenės, Joniškio, Žagarės ir Kuršėnų rajonų paribiuose). Spausdintas rašomąja mašinėle. Buvo spausdinami vedamieji, gyvenimo aktualijoms skirti straipsniai, gausu pačių partizanų ir jų talkininkų rašinių apie kovas, eilėraščių. Redaktoriai: tėvūnijos vadas S. Erstikis (slapyvardis Linguonėlis) ir štabo pareigūnas K. Liuberskis (slapyvardis Rinvydas). Jie daugiausia parašė straipsnių. Pirmasis numeris išėjo 1952 06, iš viso – 19 numerių. Laikraščio apimtis apie 40–50 lapų, su viršeliu. Tiražas 50 ir daugiau egzempliorių, išeidavo kas du mėnesiai.
Leidyba nutrūko, kai 1955 08 Tyrelio miške (į šiaurės vakarus nuo Tauragės) specialiais preparatais KGB buvo apnuodyti abu redaktoriai (išliko gyvi). 1956–57 K. Liuberskis parengė leidinio tęsinio Partizanų šūvių aidas 4 numerius. Buvo tokio pat formato, šiek tiek mažesnės apimties. Leistas ir platintas Žagarės, Skaistgirio ir Duobelės (Latvija) apylinkėse. Partizanų šūviams aidint – vėliausiai ėjęs partizanų periodinis leidinys.
1712