Parỹžiaus architektūrà
Miestas spindulinio žiedinio plano.
Salos
rūmai Conciergerie Cité saloje Paryžiuje (1301–15)
Centre – seniausia miesto dalis – Cité sala Senos upėje. Joje – seniausia Paryžiaus ligoninė Hôtel-Dieu (7–17 a.), Paryžiaus katedra, Teisingumo rūmai (1868, architektai H. Daumet, J. L. Ducas; seniausia dalis – rūmai Conciergerie, 1301–15) su Šventąja koplyčia, Dofino aikštė (1615, manoma, architektas C. de Chastillonas); visi salos statiniai su Senos pakrantės pastatais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1991). Greta esančioje Šv. Liudviko saloje – Šv. Liudviko bažnyčia (Saint Louis en l’Île; pradėta 1664, architektas F. Le Vau). Centrą juosia žiedinė automobilių magistralė Boulevard Périphérique (suformuota 20 a. 8 dešimtmetyje miesto gynybinių sienų vietoje), kerta svarbiausios gatvės – Eliziejaus Laukų prospektas (pradėtas 1667, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), Didieji bulvarai.
Per Seną nutiesta tiltų (Dievo Motinos, 1512, Pont Neuf, 1578–1607, Liudviko XVI, 1790, Menų, 1804, Aleksandro III, 1900).
Senos kairysis krantas
Senos kairiajame krante išliko romėnų Lutecijos arenos (1 a. amfiteatro), termų (2–3 a.) fragmentų. Seniausios Paryžiuje – romanikos ir gotikos bruožų Saint Germain des Prés (12 a., daugelį kartų rekonstruota, bokštas 11 a., jo smailė 19 a.; seniausios dalys iš 6 a.) ir Šv. Severino (11–15 a.) bažnyčios, renesansinis Cluny otelis (1485–1498, dabar Nacionalinis vidurinių amžių muziejus), liepsnotosios gotikos ir renesanso bruožų Kalno Šv. Stepono bažnyčia (1494–1624).
Invalidų bažnyčia Paryžiuje (1691, abiejų architektas J. Hardouinas‑Mansart’as)
17 a. suprojektuoti ankstyvojo klasicizmo Liuksemburgo rūmai (1614–30, architektai S. de Brosse’as, C. Metézeau, dabar Senato rūmai) su sodais (19 a.–20 a. skulptūros), Paryžiaus universiteto pastatai su koplyčia (1635–1648, architektas J. Le Mercier), Šv. Sulpicijaus (pradėta 1645, architektai Chr. Gamardʼas, L. Le Vau), barokinė Malonės slėnio (Val‑de‑Grâce 1645–67, architektai F. Mansart’as, J. Le Mercier, P. Le Muet) bažnyčia, Collège des Quatre Nations (pradėta 1665, architektas L. Le Vau, fasadas 1732, architektas J.‑N. Servandoni, dabar Prancūzijos institutas), Invalidų rūmų ansamblis (pradėtas 1671, architektas L. Bruant’as, dabar veikia keli muziejai) su bažnyčia (1691, abiejų architektas J. Hardouinas‑Mansart’as; joje palaidotas Napoleonas I).
18 a. statiniai: Burbonų rūmai (1728, architektas J.‑A. Gabrielis, 1765 išplėsti, architektas J.‑G. Soufflot, dabar Nacionalinė Asamblėja), vėlyvojo klasicizmo Panteonas (1757–90, architektai J.‑G. Soufflot, J.‑B. Rondelet), Karo mokyklos (1750–68, architektas J.‑A. Gabrielis), Odéono teatro (1767–82, architektai Ch. de Wailly, M.‑J. Peyre’as) rūmai. 18 a. 7 dešimtmetyje gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, užstatytos apartamentiniais gyvenamaisiais namais. 1853–70 rekonstruotas Paryžiaus centras (urbanistas G. E. Haussmannas), nutiesta gatvių, sutvarkyta kanalizacijos sistema.
Šv. Augustino bažnyčia Paryžiuje (1868, architektas V. Baltardʼas)
Eiffelio bokštas Paryžiuje (1889, inžinierius G. A. Eiffelis, architektas S. Sauvestreʼas)
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kompleksas su parku Paryžiuje (1995, architektas D. Perrault; © LATGA /ADAGP, 2020)
19–20 a. pastatyta: Paryžiaus simbolis – Eiffelio bokštas (1889, architektas G. A. Eiffelis) su Marso lauku (ansamblis baigtas 1889, architektas J.‑C. Fromigé), Orsay muziejaus rūmai (1900, architektas V. Laloux, 1986 rekonstruoti, architektai G. Aulenti, R. M. Bardonas, M. P. Colbocas, M. J. P. Philipponas), UNESCO būstinė (1958, architektai M. L. Breueris, P. L. Nervi, B.‑L. Zehrfussas), Sporto rūmai (1960), aukščiausias Paryžiuje dangoraižis Tour Montparnasse (1972, architektai E. Beaudouinas, U. Cassanas, L. Hoÿmas de Marienas, C. Bernard’as), Arabų pasaulio institutas (1987, architektas J. Nouvelis), televizijos Canal+ būstinė (1992, architektas R. Meieris), S. Charléty stadionas ir sporto centras (1994, architektai H. ir B. Gaudinai), Prancūzijos nacionalinė biblioteka (1995, architektas D. Perrault). 20 a. 6 dešimtmetyje pradėtas formuoti La Défense’o verslo kvartalas (užstatytas daugiausia dangoraižiais) su Didžiąja arka (1983, architektai J. O. von Spreckelsenas, P. Andreu, inžinierius E. Reirzelis). Yra Jardin des Plantes (1640), Montsouris (1869), A. Citroëno (1993, architektai P. Bergeras, G. Clement’as ir kiti) parkai.
Senos dešinysis krantas
Nekaltųjų fontanas Paryžiuje (1549, architektas P. Lescot, skulptorius J. Goujonas)
Architektūrinių paminklų gausu Senos dešiniajame krante. 16 a. pastatyta renesansinių otelių: Senso (1474–1519), Carnavalet (apie 1550, manoma, architektas P. Lescot, dabar Paryžiaus istorijos muziejus), Lamoignonų (1586, architektas B. Ducerceau, dabar Paryžiaus istorijos biblioteka); t. p. ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo Luvro rūmų ansamblis su Tuileries parku (pradėtas 1664, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as). 17 a. suprojektuota visuomeninių pastatų (Šv. Liudviko ligoninė, 1612, architektas C. de Chastillonas, rotušė, 1628, rekonstruota 1873–92, architektai T. Ballu, É. Deperthes’as), otelių (Liudviko XIII stiliaus Sully, 1625, manoma, architektas J. Ducerceau, dabar Nacionalinis paminklų centras; Saint-Aignan 1650, architektas P. Le Muet, dabar Judaizmo meno ir istorijos muziejus), rūmų (Karališkieji, 1629, architektas J. Le Mercier, išplėsti 1765), bažnyčių (Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, 1634, architektas F. Mansart’as, dabar reformatų Marais šventovė), miesto vartų (Saint-Denis, 1672, architektas N.‑F. Blondelis, Šv. Martyno, 1674, architektas P. Bullet).
Suplanuota aikščių ir jų ansamblių: Karališkoji (1612, dabar Vogėzų), Pergalių, Vendôme (abi 1685, pastaroji perplanuota 1698, abiejų architektas J. Hardouinas‑Mansart’as).
18 a. pastatyta Eliziejaus rūmai (1722, architektas A.‑C. Mollet, rekonstruoti apie 1773, architektas É.‑L. Boullée, 1853, architektas J.‑E. Lacroix, dabar Prancūzijos prezidento rezidencija), suplanuota Santarvės aikštė (buvusi Liudviko XV, 1755–74, architektas J.‑A. Gabrielis, obeliskas, 1280 pr. Kr., pastatytas 1836). Ketaus konstrukcijos pirmą kartą panaudotos prekybos pastato Halle au Blé architektūroje (1813, architektai J.‑I. Hittorffas, F.‑J. Bélanger, dabar birža).
19 a. statiniai: ampyrinės triumfo arkos Ch. de Gaulle’io aikštėje (1806–36, architektas J.-F.-T. Chalgrinas; buvusi Žvaigždės aikštė, perplanuota 19 a. viduryje) ir Carrouselio aikštėje (1808, architektai Ch. Percier, P. F. L. Fontaine’as), neogotikinė Šv. Vincento Pauliečio (1832–44, architektai J.‑B. Lepère’as, J.‑I. Hittorffas), klasicistinė Šv. Magdalenos (1807–28, architektas P. A. Vignonas, baigta 1842, architektas J.‑J. Huvé), neogotikinė Šv. Ambraziejaus (1868, architektas T. Ballu) bažnyčia. Pastatyta Rytų (1849, architektas F. Duquesney) ir Šiaurės (1864, architektas J.‑I. Hittorffas) geležinkelio stotys, Grand Opéra rūmai (1875, architektas Ch. Garnier), Printemps (1865, architektas P. Sédille’us, rekonstruota 1883, 1923, 1973), Galeries Lafayette (19 a. pabaiga–20 a. pradžia) parduotuvės.
1900 atidaryta pirmoji metropoliteno linija, į jas suprojektuota art nouveau įeigų (1899–1912, architektas H. Guimard’as). Monmartre (19 a. susiklosčiusiame menininkų rajone) pastatyta art nouveau bruožų Monmartro Šv. Jono bažnyčia (1904, architektas A. de Baudot), romaninės bizantiškosios architektūros bruožų Švč. Jėzaus Širdies bazilika (1874–1914, architektas P. Abadie); įrengtos Monmartro kapinės.
Louis Vuittono fondo muziejus ir kultūros centras Paryžiuje (2014, architektas F. O. Gehry)
20 a. pastatai: ekspozicijų centras Grand Palais (1900, architektas Ch. Girault ir kiti), La Samaritaine parduotuvė (1907, architektas J. Jourdainas), rūmai Chaillot (1937, dabar veikia keli muziejai, teatras), Prancūzijos radijo ir televizijos kompleksas (1963, architektas H. Bernard’as), Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras (1977, architektai R. Piano, R. Rogersas), prekybos centras Forum des Halles (1979), Bastilijos operos (architektas C. A. Ottas), Ekonomikos, finansų ir biudžeto ministerijos (abu 1989, architektai P. Chemetovas, B. Huidobro) rūmai, Amerikos centras (1994, architektas F. O. Gehry), Bercy parkas su sporto rūmais (1997, architektas B. Huet, architektūrinė bendrovė F. F. L. Architectes); stadionai (R. Garroso, 1928, išplėstas 1994, Parc des Princes 1972, architektas R. Taillibert’as, Prancūzijos, 1998, architektai M. Macary, A. Zubléna, M. Regembalis, C. Costantini).
Didžiausiose Paryžiuje Père-Lachaise’o kapinėse palaidoti žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai. Parkai: Boulognės miškas (1854), Vincennes’o miškas (1860), Buttes-Chaumont (1867), Villette (1989, architektas B. Tschumi, jame – kompleksas Muzikos miestas 1995, architektas Chr. de Portzamparcas).
1729
-Paryžius