Parỹžiaus Chártija Naũjajai Euròpai, Parỹžiaus Chártija, 1990 11 21 vykusiame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (ESBK) pasitarime priimtas tarptautinės teisės dokumentas. Priėmė (tekstas priimtas anglų, ispanų, italų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis) 35 valstybės (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kanada, Kipras, Čekoslovakija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Šventasis Sostas, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, San Marinas, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jugoslavija).
Priėmimas
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijoje dalyvavę pasaulio lyderiai Eliziejaus rūmų Švenčių salėje (Paryžius, 1990 11)
Iniciatyvą sušaukti antrąjį Helsinkio tipo (Helsinkio pasitarimas) pasitarimą 1989 07 06 išsakė Sovietų Sąjungos lyderis M. Gorbačiovas. Netikėtai griuvus Berlyno sienai (1989 11 09) M. Gorbačiovas paragino kuo greičiau aptarti naują susidariusią saugumo situaciją ir bendros Europos viziją. Jo nuomone, ESBK pagrindu turėtų būti sukurta bendra Europos saugumo sistema, paremta žmogaus teisėmis, kolektyviniu saugumu ir ekonomine integracija. Tokiu atveju NATO ir Varšuvos sutarties (Varšuvos sutartis) organizacija palaipsniui netektų svarbos, o Sovietų Sąjungos galia Europoje išaugtų. 1989–90 įvykiai Europoje plėtojosi sparčiai, o Europos ateitis saugumo ir integracijos klausimais buvo miglota. Vienos valstybės norėjo stiprinti Europos saugumą pasitelkdamos NATO (Jungtinės Amerikos Valstijos ir G. H. W. Busho strategija NATO pirmiausia; angl. NATO First), kitos pasikliovė integracija į Europos Bendriją (Nyderlandų Karalystė), trečios tikėjo ESBK vizija (Sovietų Sąjunga, Čekoslovakija).
1990 Paryžiaus susitikimas buvo antrasis ESBK pasitarimas (pirmasis – 1975 Helsinkio pasitarimas), kuris yra itin svarbus ESBK istorijoje.
Paryžiaus Chartija žymėjo Šaltojo karo pabaigą ir naujos eros pradžią – siekį padėti pamatus taikiai ateities Europai. Šioje vizijoje buvo numatyta, kad valstybės, anksčiau buvusios Šaltojo karo priešininkėmis, dabar taps partnerėmis ir kartu kurs saugią bei taikią Europą.
Paryžiaus Chartijos turinys
Chartijos preambulėje nurodoma, kad šalys remiasi 1975 Helsinkio baigiamojo akto principais, t. p. pabrėžiamas teisės viršenybės principas ir draugiškas šalių bendradarbiavimas. Dokumente aptariamos Europos ateities gairės, numatančios šias bendradarbiavimo sritis: žmogaus teisės ir jų apsauga, saugumas, laisvos rinkos ekonomika, aplinkos apsauga, kultūra.
Siekdamos šiose srityse sklandžios integracijos šalys Papildomame dokumente prie Paryžiaus Chartijos numatė pakeisti ankstesnę ESBK struktūrą ir įsteigti reikalingas institucijas.
Paryžiaus Chartijos reikšmė
Nors Chartija vertinama nevienareikšmiškai, sutariama, kad joje pateikiama aiškiausia bendra Vakarų valstybių ir Sovietų Sąjungos vizija, kaip turėtų atrodyti Europa po Šaltojo karo. Be to, Chartija įtvirtino naują ESBK, vėliau pervadintos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, struktūrą, kuri su tam tikrais pakeitimais ir papildymais išliko aktuali ir vėliau.
Paryžiaus Chartija ir Lietuva
1991 09 10 Lietuva tapo ESBK dalyvaujančia valstybe. Ta proga 1991 09 17 įkurta Lietuvos Respublikos misija prie ESBK Vienoje, jai vadovauti paskirta ambasadorė G. B. Damušis.
1991 12 06 Lietuva prisijungė prie Paryžiaus Chartijos Naujajai Europai.
3251