Parỹžiaus istòrija
Žinomas nuo 3 a. pr. Kr. vidurio, tuo metu Senos upės saloje, dabar vadinamoje Cité, buvo gališkos parisijų genties gyvenvietė, lotyniškai vadinta Liutecija (Lutetia). Veržiantis romėnams 52 pr. Kr. parisijai gyvenvietę sudegino ir pasitraukė. Romėnai iš pradžių miestą plėtė kairiajame Senos krante ir 4 a. pradėjo vadinti Parisijų miestu (Civitas Parisiorum) arba Paryžiumi. Manoma, 3 a. čia skleidė krikščionybę pirmasis Paryžiaus vyskupas šv. Dionyzas.
6 a. pradžioje Paryžių užėmė frankų karalius Chlodvigas I. Frankiškos Merovingų, kaip ir Karolingų dinastijų karaliai Paryžiuje nerezidavo, jį administravo Paryžiaus grafai ir vyskupai.
987 karaliumi išrinkus Paryžiaus grafą Hiugą Kapetą (Hiugas I Kapetas) miestas tapo Kapetingų valdomos Prancūzijos sostine. Valdant karaliui Pilypui II (1180–1223) Paryžius pradėtas juosti gynybinėmis sienomis ir padalytas į tris dalis: dešiniajame Senos krante buvo pirklių kvartalai, saloje – tvirtovė, dešiniajame krante – 1220 įkurtas universitetas ir kitos mokymo įstaigos. Karaliaus vardu miestą valdė meras. Paryžius labai nukentėjo per 1348–49 marą ir Šimtametį karą (1337–1453): paryžiečiai ne kartą buvo sukilę prieš karalių, 1422–37 miestą valdė anglai, sumažėjo gyventojų, be to, ir karaliai iki Pranciškaus I valdymo (1515–47) gyveno Tours’e.
Paryžius 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje (medžio raižinys)
Sparčiau Paryžius plėtėsi ir atsinaujino 16 a. iš Italijos plintant renesanso architektūros tradicijoms. Per 16 a. Prancūzijos religinius karus Paryžius buvo katalikų tvirtovė: 1572 čia įvyko Baltramiejaus nakties žudynės (išžudyta apie 2 tūkstančius hugenotų), miestiečiai pripažino karaliumi tapusio hugenotų vado Henriko IV valdžią tik šiam priėmus katalikybę (1594). Kontrreformacijos pergalei pabrėžti 17 a. kardinolas A. J. de Richelieu pastatydino daug barokinių bažnyčių. Burbonų karaliai siekė paversti Paryžių naująja Roma, mieste atsirado daug klasikinio stiliaus pastatų.
17 a. antroje pusėje Paryžiuje gyveno apie 500 000 žmonių. Šiuo laikotarpiu valdant Liudvikui XIV miestas pradėtas apšviesti naktį, pertvarkytas vandentiekis, bet karalius dažniau rezidavo Versalyje. 18 a. viduryje Paryžius tapo Vakarų pasaulio intelektinio ir kultūrinio gyvenimo sostine, Šviečiamojo amžiaus centru, pvz., miesto intelektualus ypač rėmė Liudviko XV favoritė J. A. de Pompadour.
18 a. pabaigoje Prancūzijoje kilus revoliucijai ir vėliau, valdant imperatoriui Napoleonui I, Paryžiaus reikšmė dar padidėjo, čia klostėsi svarbiausi šalies politiniai įvykiai. 1804 Prancūziją paskelbus imperija suklestėjo neoklasicistinė architektūra. Napoleonui I 1814 pralaimėjus karą su Europos didžiosiomis valstybėmis pirmąkart po 400 metų miestą užėmė užsieniečiai – 1814 03 į Paryžių įžengė Rusijos kariuomenė.
19 a. Prancūzijoje sparčiai plėtojosi industrializacija, iš provincijos į Paryžių kėlėsi daug darbininkų. Miestas labai pertvarkytas po 1852, valdant imperatoriui Napoleonui III (atsirado nauji Boulognės ir Vincennes’o parkai, įrengtos naujos plačios gatvės, lengvinančios susisiekimą tarp priemiesčių ir miesto centro). Miesto pertvarkymą pristabdė Prancūzijos–Prūsijos karas (1870–71) ir Paryžiaus komunos sukilimas. Prūsijos kariuomenė miestui žalos beveik nepadarė, bet komunarai sudegino Paryžiaus centro didelę dalį, gindami miestą nuo vyriausybės kariuomenės žuvo 20 000 paryžiečių. Vadinamosios Trečiosios respublikos laikais Paryžius klestėjo: pastatyta daug monumentalių statinių, pvz., Eiffelio bokštas (1889), klestėjo menai (čia prasidėjo impresionistų judėjimas). 1900 atidarytas metro. Per I ir II pasaulinius karus miestas nukentėjo mažai, nors 1940–44 jis buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės ir tapo Pasipriešinimo centru. Po karo miestas gyveno aktyvų politinį gyvenimą, bet buvo išplitęs skurdas, trūko gyvenamojo ploto. Sparčiau Paryžius ėmė keistis po 1958, Ch. de Gaulle’iui grįžus į valdžią, miesto socialinėmis ir ūkinėms problemomis ypač susirūpinta po 1968 Paryžiaus studentų riaušių.
20 a. antroje pusėje atvyko daug imigrantų iš Afrikos, Vidurinių Rytų, Karibų jūros regiono, kitų Europos šalių, vyriausybė pastatydino naujus didelius priemiesčius. Tai pagyvino ūkinį gyvenimą, bet ir padidino socialinę įtampą.
2271
-Liutecija; -Lutecija; -Lutetia; -Paryžius