Parỹžiaus konveñcija, Parỹžiaus konveñcija dėl pramonnės nuosavýbės sáugojimo, sutartis dėl išradimų, prekių ženklų, gamybos inovacijų autorinių teisių apsaugos, pasirašyta 1883 03 20.
Konvencijos pasirašymas, tikslinimas
Iš pradžių Paryžiaus konvenciją pasirašė 11 valstybių (Belgija, Brazilija, Gvatemala, Prancūzija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Salvadoras, Serbija, Šveicarija), jos galiojimo laikas neribotas. Paryžiaus konvencija buvo peržiūrėta 1900 Briuselyje, 1911 Vašingtone, 1925 Hagoje, 1914 Londone, 1958 Lisabonoje, 1967 Stokholme. 2023 Paryžiaus konvencija veikė 179 šalyse. Paryžiaus konvenciją administruoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija. Paryžiaus konvenciją pasirašiusios valstybės įsipareigoja priimti pramoninės nuosavybės (pramonės, prekybos, žemės ūkio, kasybos produktai − gaminami ir gamtinės kilmės) apsaugos nacionalinius įstatymus, kuriuose būtų įgyvendintos Paryžiaus konvencijos nuostatos ir principai.
Prancūzijos pašto ženklas, skirtas Paryžiaus konvencijos pasirašymo šimtmečiui (1983)
Pagrindiniai principai
Paryžiaus konvencijos pagrindinis principas − nacionalinis režimas. Jis reiškia, kad užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi tokiomis pat teisėmis kaip ir savos valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys. Kitas principas − konvencinis prioritetas. Pagal šį principą Paryžiaus konvenciją pasirašiusios šalys garantuoja, kad bet kuris pareiškėjas, padavęs išradimo naudingojo modelio, pramoninio dizaino ar prekių ženklo paraišką vienoje valstybėje, per tam tikrą laikotarpį gali paduoti paraišką kitoje valstybėje prašydamas jai suteikti pirmosios paraiškos padavimo datą. Paryžiaus konvencija t. p. nustato išradimų, prekių ir paslaugų ženklų, pramoninio dizaino, įmonių vardų teisinės apsaugos pagrindines normas (reikalavimus šiems objektams, jų savininkų teises ir jų galiojimo terminus), draudžia nesąžiningą konkurenciją, melagingas prekės kilmės nuorodas, klaidingas žinias apie gamintoją.
Paryžiaus konvenciją pasirašiusios valstybės įpareigojamos įkurti pramoninės nuosavybės reikalų specialias tarnybas, pagrindines saugyklas, kuriose visuomenė galėtų susipažinti su išradimų patentais, pramoniniu dizainu, naudingaisiais modeliais ir prekių ženklais.
Paryžiaus konvencija Lietuvoje
Lietuva prie Paryžiaus konvencijos prisijungė 1994. Valstybės politiką įteisinant išimtines teises į pramoninės nuosavybės objektus įgyvendina Valstybinis patentų biuras (įkurtas 1991). Savo veikloje jis remiasi Patentų (1994), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos (1998), Prekių ženklų (2000, įsigaliojo 2001), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą (2001), Dizaino (2002, įsigaliojo 2003) įstatymais.
2271