Parỹžiaus sukilmas, paryžiečių sukilimas prieš nacių Vokietijos okupacinę valdžią ir jos vietinius bendrininkus 1944 08 19–25 per Antrąjį pasaulinį karą.
Paryžiaus sukilimas buvo Pasipriešinimo judėjimo Prancūzijoje kulminacija. Vyko tuo metu, kai Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų kariniai daliniai ir Prancūzijos generolo Ch. de Gaulle’io vadovaujama Kovojančios Prancūzijos kariuomenė pralaužė vokiečių frontą. Sukilimas prasidėjo Prancūzijos komunistų partijos raginimu, Paryžiaus mieste stiprėjant gandams apie artėjančius Sąjungininkus ir nacių ketinimus miestą sugriauti. Sukilimui vadovavo Paryžiaus išvadavimo komitetas. Sukilėlių svarbiausia ginkluota jėga buvo Pasipriešinimo junginiai, juos parėmė Paryžiaus policija, žandarai, pagalbinės policijos daliniai. Iki 1944 08 24 diduma miesto buvo išvaduota. 08 24 vakare į Paryžių įsiveržė Kovojančios Prancūzijos kariuomenės tankų daliniai. 08 25 Paryžiaus vokiečių įgula kapituliavo. Paryžiaus sukilimas išgelbėjo Paryžių nuo sunaikinimo (A. Hitlerio įsakymas neapleisti miesto jo nesugriovus nebuvo įvykdytas), pagreitino visos Prancūzijos išvadavimą iš Vokietijos okupacijos. Paryžiaus išvadavimas tuo metu turėjo didelę simbolinę reikšmę daugeliui antihitlerinės koalicijos šalių gyventojų.
Paryžiuje statomos barikados (1944 08)