Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

Parỹžiaus susitarmas dėl klmato kaitõs, tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos. 2015 12 12 Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių 21-ojoje konferencijoje priimta teisiškai privaloma tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos. Susitarimą priėmė 196 šalys. Jame išdėstyti ekonomiškai stiprių ir ekonomiškai silpnų šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimo įsipareigojimai. Susitarimas įsigaliojo 2016 11 04 – praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai mažiausiai 55 Konvencijos šalys, iš viso išmetančios ne mažiau kaip 55 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, deponavo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus Jungtinių Tautų Depozitarijui. Šiame susitarime patvirtintas globalių veiksmų planas, kuriuo siekiama išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių ribojant globalios oro temperatūros didėjimą, kad jis būtų mažesnis kaip 2 °C (geriausia iki 1,5 °C), palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (1750).

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos dalyviai (iš kairės į dešinę): E. Peña Nieto, F. Hollande, A. Merkel, M. Bachelet (Paryžius, 2015)

Paryžiaus susitarimas duoda aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškus projektus – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių), didelio energetinio efektyvumo, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – dvidešimties metų tarptautinių derybų, per kurias siekta visuotinio klimato kaitos susitarimo, rezultatas. 2020 baigė galioti Kioto protokolas, pagal kurį ekonomiškai stiprios šalys įsipareigojo mažinti savo išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Atsižvelgiant į ribotą šalių dalyvavimą Kioto protokole (antrajame įsipareigojimų laikotarpyje, 2013–20, dalyvavo 37 ekonomiškai stiprios šalys, išmetančios 14 % pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris turėtų sumažėti 18 %), buvo reikalingas naujas susitarimas, kuris apibrėžtų veiksmus po 2020.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – jungianti grandis tarp šiuo metu vykdomos politikos ir neutralios anglies dioksido atžvilgiu ūkinės veiklos 21 a. pabaigoje. Šalys susitarė dėl klimato kaitos švelninimo užmojų, klimato kaitos priemonių finansavimo ir įsipareigojimų solidarumo.

Tikslai

Vyriausybės susitarė užtikrinti, kad vidutinės globalios oro temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C. Norint pasiekti šį tikslą reikia kasmet sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 5–7 %.

Veiksmai

Prieš Paryžiaus klimato konferenciją ir jos metu šalys pateikė išsamius nacionalinius kovos su klimato kaita veiksmų planus, kuriais siekiama sumažinti jų išmetamų teršalų kiekį; susitarimu raginama kuo skubiau pasauliniu mastu pradėti mažinti emisijas, pripažįstant, kad silpnai išsivysčiusiose šalyse šis procesas užtruks ilgiau. Pagal mokslininkų skaičiavimus, iki 2050 privaloma sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio emisijas 40–70 %, palyginti su 2010.

Įsipareigojimai

Vyriausybės susitarė kas 5 m. teikti ataskaitas apie tiksl, prisiimtų dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių, vykdymą, kad pagal mokslininkų išvadas būtų iškeliami dar didesni tikslai ir pakartotinai įvertinamas užsibrėžtų tikslų ambicingumas. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir priežiūra, šalys sutiko vienos kitoms ir visuomenei pranešti, kaip sekasi įgyvendinti savo tikslus. Europos Sąjungos ir kitos ekonomiškai stiprios šalys toliau finansiškai rems ekonomiškai silpnas šalis, kad padėtų joms sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti atsparumą klimato kaitos poveikiui. Lietuva priklauso Klimato kaitos konvencijos I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia savanoriškai. Kitos šalys savanoriškai prisidės prie šios paramos teikimo.

Paryžiaus susitarime įtvirtintas atskiras 8 straipsnis, susijęs su nuostoliais ir žala dėl klimato kaitos padarinių. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir didinti supratimą, veiksmus ir paramą įvairiose srityse, tokiose kaip ankstyvos perspėjimo sistemos, pasirengimas ekstremaliems reiškiniams ir rizikos draudimas.

189 iš 197 Konvencijos Šalių yra Paryžiaus susitarimo Šalys. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ratifikavo susitarimą 2019 09 03, tačiau 2019 11 04 JAV vyriausybė pranešė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui apie savo sprendimą atsisakyti susitarimo (JAV išstojimas įsigaliojo 2020 11 04). JAV prezidentas J. Bidenas pirmąją savo pareigų dieną, 2021 01 20, pasirašė vykdomąjį raštą vėl priimti JAV į Paryžiaus susitarimą. Pasibaigus nustatytam 30 dienų laikotarpiui, 2021 02 19, JAV vėl tapo teisėta Paryžiaus susitarimo Šalimi. JAV išmeta apie 13 % viso pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Paryžiaus susitarimo struktūra yra iš apačios į viršų, priešingai nei daugumos tarptautinių aplinkos teisės sutarčių. Skirtingai nuo anksčiau galiojusio Kioto protokolo, kuriame buvo nustatyti teisinę galią turintys įsipareigojimų tikslai, Paryžiaus susitarime akcentuojamas sutarimo stiprinimas leidžia nustatyti savanoriškus ir nacionaliniu mastu pagrįstus tikslus. Konkretūs klimato tikslai yra politiškai skatinami, o ne teisiškai privalomi. Pagal tarptautinę teisę yra nustatyti tik procesai, reglamentuojantys šių tikslų ataskaitų teikimą ir peržiūrą.

Per pastarąjį dešimtmetį keturi pagrindiniai teršėjai (Kinija, JAV, Europos Sąjungos 27 šalys ir Indija) išmeta daugiau kaip 55 % visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, neįtraukiant išmetamų teršalų, susijusių su žemės naudojimo pokyčiais, pvz., miškų kirtimu. Pastaraisiais metais visų šių šalių, išskyrus Europos Sąjungą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio emisijos didėja po 1,3–5,5 % per metus (Europos Sąjungoje mažėja po 1 % per metus).

Europos Sąjungai 2050 siekiant įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų, 2020 Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Europos Sąjungos tikslą – užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio grynasis sumažinimas Europos Sąjungoje sudarytų ne mažiau kaip 55 %, palyginti su 1990.

1163