Paryžiaus sutartis

Parỹžiaus sutarts, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. Paryžiaus sutartį 1951 04 18 Paryžiuje pasirašė Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika, ji įsigaliojo 1952 07 25. Paryžiaus sutarties galiojimo laikas – 50 metų (nustojo galioti 2002 07 23). Paryžiaus sutarties pagrindu tapo Schumano planas. Buvo susitarta, kad šalių šimtametes kovas pakeis svarbiausių interesų suvienijimas ir bendros institucijos. Paryžiaus sutartis numatė bendrą anglių ir plieno rinką be muitų, rinkliavų ir kiekybinių prekybos apribojimų. Šia sutartimi pirmą kartą Europos istorijoje suverenios valstybės įsteigė tarptautinę organizaciją, kuriai anglių ir plieno pramonės administravimo srityje buvo suteikti viršvalstybiniai įgaliojimai. Sutartimi buvo įsteigtos dar 3 pagrindinės Europos anglių ir plieno bendrijos institucijos: Taryba (ji tapo valstybių narių vyriausybių svarbiausia atstovybe), konsultacinė institucija – parlamentinė asamblėja (1962 tapo Europos Parlamentu) ir Europos Teisingumo Teismas (sutarčių aiškinimo ir ginčų sprendimo institucija). Pasibaigus Paryžiaus sutarties galiojimo terminui visas Europos anglių ir plieno bendrijos turtas ir finansiniai įsipareigojimai perduoti Europos Sąjungai, o vietoj bendrijos įsteigtas Anglių ir plieno sektorių tyrimų fondas.