Parỹžiaus taikà, Krymo karą (1853–56) užbaigusi taikos sutartis, pasirašyta 1856 03 30 Paryžiuje. Pasirašė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Turkijos, Austrijos, Prūsijos ir Sardinijos atstovai.
Pagal Paryžiaus taikos sutartį Rusija turėjo grąžinti Turkijai Karsą, bet atgavo Sevastopolį ir kitus Krymo miestus, kuriuos per karą buvo užėmę sąjungininkai. Juodoji jūra buvo paskelbta neutralia, Rusijai ir Turkijai uždrausta joje laikyti karinį laivyną ir arsenalus, statyti įtvirtinimus. Rusija turėjo demilitarizuoti Alandų salas. Įvairių šalių laivams leista laisvai plaukioti Dunojumi, jam įvesta tarptautinių komisijų kontrolė. Rusija perdavė Moldavijos kunigaikštystei Dunojaus žemupį ir Pietų Besarabiją. Didžiosios valstybės įsipareigojo nesikišti į Turkijos vidaus reikalus. Serbijai, Moldavijai ir Valakijai garantuota autonomija Osmanų imperijoje (tai suvaržė Rusijos pretenzijas globoti šios imperijos stačiatikius).
Paryžiaus taika susilpnino Rusijos įtaką Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ši taika nustojo galios po 1878 Berlyno kongreso.