Parỹžiaus taikõs konfereñcija, 1919 01 18–1920 01 21 (su pertraukomis) Paryžiuje vykusi konferencija, turėjusi parengti ir pasirašyti Pirmajame pasauliniame kare nugalėjusių valstybių taikos sutartis su pralaimėjusiomis valstybėmis.
Dalyviai
Konferencijoje dalyvavo Belgija, Brazilija, Chidžazas, Čekoslovakija, Didžioji Britanija ir jos dominijos (Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Sąjunga) bei didžiausia kolonija (Indija), Graikija, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Italija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Kuba, Lenkija, Liberija, Nikaragva, Panama, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė, Siamas, t. p. valstybės, nutraukusios diplomatinius santykius su Vokietijos bloku (Bolivija, Ekvadoras, Peru, Urugvajus). Pasaulinį karą pralaimėjusi Vokietija ir jos sąjungininkės buvo pakviestos į konferenciją tik parengus taikos sutarčių projektus; Rusija nebuvo pakviesta, nes joje vyko pilietinis karas, Europos valstybės oficialiai nebuvo pripažinusios nei bolševikų, nei kurios nors iš baltagvardiečių vyriausybių.
D. Lloydas George’as, Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlando, G. B. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (iš kairės į dešinę) Paryžiaus taikos konferencijoje (1919 05 27)
Sprendimai
Visus svarbiausius klausimus sprendė Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos atstovai D. Lloydas George’as, Th. W. Wilsonas ir G. B. Clemenceau. Paryžiaus taikos konferencija parengė Versalio taikos (su Vokietija; pasirašyta 1919 06 28), Saint-Germaino taikos (su Austrija; pasirašyta 1919 09 10), Neuilly taikos (su Bulgarija; pasirašyta 1919 11 27), Trianono taikos (su Vengrija; pasirašyta 1920 06 04) ir Sèvres’o taikos (su Turkija; pasirašyta 1920 08 10) sutartis, nutarė įkurti Tautų Sąjungą ir priėmė jos įstatus.
Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuva
Lietuva dalyvauti konferencijoje nebuvo pakviesta. Vis dėlto 1919 02 15 į Paryžių atvyko Lietuvos vyriausybės sudaryta A. Voldemaro vadovaujama delegacija. Prie jos prisidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų deleguoti 4 atstovai, Mažosios Lietuvos lietuvių delegacija. Delegacija siekė, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, sienos nustatytos remiantis etnografiniu principu, su išėjimu į jūrą ir sostine Vilniumi. Delegacija (kaip ir Estijos, Latvijos) konferencijoje nebuvo pripažinta kaip oficiali, priskirta prie dalyvių, kuriems leista teikti peticijas, memorandumus, įvairią informaciją. Lietuvos delegacijos pirmininkas ir nariai kaip ekspertai buvo kviečiami į įvairias komisijas svarstant Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Baltijos šalių reikalus. Lietuviai bendras politines problemas aptardavo, pozicijas derindavo su Estijos ir Latvijos delegacijomis. Paryžiaus taikos konferencija neišsprendė Lietuvai svarbiausių problemų, bet į jas buvo atkreiptas didžiųjų valstybių dėmesys, jos tapo tarptautinės.