Parỹžiaus universitètas (pranc. Université de Paris), vienas seniausių Prancūzijos (ir Europos) universitetų.
Senasis Paryžiaus universitetas
Paryžiaus universitetas įsteigtas 1215 popiežiui Inocentui III suteikus universiteto statusą prie Paryžiaus katedros veikiančiai teologijos mokyklai – Paryžiaus dėstytojų ir mokinių bendrijai (Universitetas magistrorum et scholarium Parisiensis, įkurta 12 amžiuje; joje buvo dėstoma ir laisvieji menai; studijavo pats popiežius Inocentas III). Iš pradžių veikė 4 fakultetai: Kanoninės teisės, Medicinos, Teologijos ir Laisvųjų menų. Prie universiteto buvo steigiami koležai, kuriuose studentai ir gyveno. 1257 teologijos dėstytojas Robertas de Sorbonas įsteigė Sorbonos koležą. 1763 universitetas pertvarkytas, 48 koležai sujungti į Liudviko Didžiojo koležą (įkurtas 1563 kaip Clemint’o koležas, 1790 tapo Liudviko Didžiojo licėjumi). Paryžiaus universitetas viduriniais amžiais buvo didžiausia Europoje teologijos ir teisės mokslo įstaiga.
senojo Paryžiaus universiteto herbas
1793 Konvento įsakymu Paryžiaus universitetas uždarytas, 1806 atkurtas kaip Imperatoriškasis universitetas, 1814–1885 Prancūzijos universitetas. 1968 buvo jaunimo ir studentų neramumų centras.
Paryžiaus universiteto reorganizacija
Pagal 1968 Prancūzijos aukštojo mokslo įstatymą Paryžiaus universitetas nuo 1971 01 01 suskaidytas į 13 savarankiškų universitetų: Paryžiaus 1 – Paryžiaus 1 Panteono‑Sorbonos (Université Paris 1 Panthéon‑Sorbonne) – Ekonomikos ir vadybos, humanitarinių, teisės ir politikos mokslų universitetas, Paryžiaus 2 – Teisės, ekonomikos ir socialinių mokslų universitetas (nuo 1990 Panteono‑Assas Paryžiaus 2 universitetas / Université Panthéon-Assas Paris 2), Paryžiaus 3 – Naujosios Sorbonos Paryžiaus 3 universitetas (Université Sorbonne Nouvelle Paris 3), Paryžiaus 4 – Paryžiaus universitetas Sorbona‑Paryžius 4 (Université Paris Sorbonne‑Paris 4), Paryžiaus 5 – nuo 2006 Paryžiaus R. Descartes’o universitetas (Université Paris René Descartes), Paryžiaus 6 – nuo 1974 P. ir M. Curie universitetas (Université Pierre et Marie Curie), Paryžiaus 7 – nuo 1994 Paryžiaus D. Diderot universitetas (Université Paris Denis Diderot), Paryžiaus 8 – 1971–1980 Paryžiaus 8 Vincennes’o universitetas, nuo 1980 Paryžiaus 8 Vincennes’o Saint-Denis universitetas (Université Paris 8 Vincennes Saint Denis), Paryžiaus 9 – Technologijų, mokslų organizavimo ir sprendimų universitetas (nuo 2004 Paryžiaus–Dauphine’o universitetas / Université de Paris–Dauphine), Paryžiaus 10 – Vakarų Paryžiaus Nanterre’o La Défense’o universitetas (Université Paris Ouest Nanterre La Défense), Paryžiaus 11 – Pietų Paryžiaus 11 universitetas (Université Paris-Sud 11), Paryžiaus 12 – Rytų Paryžiaus Créteil’aus Val‑de Marne’os universitetas (Université Paris-Est Créteil’aus Val-de Marne’os), Paryžiaus 13 – Šiaurės Paryžiaus universitetas (Université Paris Nord).
Veiklą perėmusiųjų savarankiškų universitetų apžvalga 2010
2010 Paryžiaus 1 universitetas buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Prancūzijos universitetų (2010 buvo 40 000 studentų, 1721 dėstytojas). Jį sudarė Ekonomikos, Vadybos ir įmonių ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Meno istorijos ir archeologijos, Dailiųjų menų, Geografijos, Istorijos, Filosofijos, Bendrųjų teisės mokslų, Valstybės teisės, valdymo ir vyriausybės įstaigų, Verslo teisės, Tarptautinės ir Europos teisės, Politikos mokslų, Socialinio darbo ir socialinių tyrimų, Paryžiaus 1 universiteto demografijos, Ekonomikos ir socialinės raidos studijų, Socialinio darbo, Aukštasis turizmo, J. Domat teisės studijų, Paryžiaus draudimo, Paryžiaus įmonių administravimo, Prancūzų komunikacijos institutai, Ekonomikos mokslų namai, Prancūzijos Pierre’o‑Mendèso komunikacijos centras, 14 doktorantūros mokyklų, 48 mokslinio tyrimo institutai, Sorbonos observatorija (įkurta 1935), 10 bibliotekų, didžiausia jų – Sorbonos (įkurta 1770; 2010 jos fonduose buvo 2,5 mln. dokumentų). Leistas leidinys Publications de la Sorbonne.
Paryžiaus 2 universitetą (2010 – apie 18 000 studentų, iš jų – 80 % studijavo teisę, 1920 dėstytojų) sudarė Bakalauro (jame 3 metus rengti būsimieji politikos ir teisės mokslų studentai), Ekonomikos mokslų, Teisės, Vadybos ir valstybės valdymo fakultetai, Prancūzų žurnalistikos, Universitetinis teisės institutai, 5 doktorantūros mokyklos, 25 mokslo tiriamieji centrai, 14 bibliotekų, Prancūzų spaudos institutas (įkurtas 1937).
Paryžiaus 3 universitete veikė Anglosaksų civilizacijos, Europos civilizacijos studijų, Iberijos ir Lotynų Amerikos civilizacijos studijų, Italų ir rumunų kalbų, Kino ir audiovizualinio meno, Komunikacijos, Lotynų ir prancūzų literatūros bei lingvistikos, Prancūzų kalbos, kaip užsienio kalbos, didaktikos, Taikomųjų užsienio kalbų, Teatro meno, Vokiečių kalbos fakultetai, Žodinio ir rašytinio vertimo aukštoji mokykla, Bendrosios ir taikomosios lingvistikos bei fonetikos institutas, 5 doktorantūros mokyklos, Nuotolinio mokymo centras, televizijos Télé 3 Sorbonne Nouvelle (skirta atvirajam ir nuotoliniam mokymui), Mokslo tiriamieji namai, 3 bibliotekos, Naujosios Sorbonos leidybos tarnyba.
Paryžiaus 4 universitetas (2010 – 23 325 studentai, 900 dėstytojų) apėmė Anglų kalbos, Arabų ir hebrajų civilizacijos, Filosofijos ir sociologijos, Geografijos, Germanų kalbų ir civilizacijos studijų, Graikų kalbos, Istorijos, Iberijos ir Lotynų Amerikos civilizacijos studijų, Italų ir rumunų kalbų, Lotynų kalbos, Meno istorijos ir archeologijos, Muzikos ir muzikologijos, Prancūzų kalbos, Prancūzų literatūros, Slavų kalbų ir civilizacijos studijų, Taikomųjų užsienio kalbų fakultetus, Šiuolaikinių Vakarų šalių civilizacijos tyrimų, Taikomųjų socialinių mokslų, Urbanistikos ir miestų planavimo institutus, Katalonijos studijų, Slavų studijų, Lenkų civilizacijos, Provansalų kalbų mokymo ir tyrimų, Tarptautinį prancūzų kalbos, Tęstinio mokymo centrus, Aukštąją informatikos ir komunikacijos mokyklą, 5 bibliotekas, chorą ir orkestrą, leidyklą (įkurta 1470).
Sorbonos (Paryžiaus 4) universiteto vidiniame kieme
Paryžiaus 5 universitetas (2010 – 32 000 studentų, 1915 dėstytojų) turėjo Dantų chirurgijos, Farmacijos ir biologijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Kūno kultūros ir sporto mokslų ir technikos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Saint‑Pères biomedicinos mokslų ir technikos, Teisės fakultetus, Psichologijos, Universitetinį technologijų institutus, Doktorantūros mokyklų koležą (apėmė 5 doktorantūros mokyklas), Delmas‑Orfila‑Rouvière’o anatomijos (įkurtas 1847; didžiausias anatomijos muziejus Prancūzijoje), Medicinos istorijos (įkurtas 1905) muziejus, 11 bibliotekų.
Paryžiaus 6 universitetas (2010 – 30 000 studentų, 5600 dėstytojų) buvo didžiausias Prancūzijos medicininių tyrinėjimų centras, jame veikė Chemijos, Fizikos, Geomokslų, gamtos ir biologinės įvairovės, Inžinerijos, Matematikos, Medicinos, Žemės ūkio fakultetai, Paryžiaus astrofizikos, H. Poincaré, Doktorantūros institutai, 180 laboratorijų, Universitetinė P. ir M. Curie biblioteka (apėmė 20 bibliotekų, iš jų – 13 mokslinių, 7 medicininės), išleisdavo 5000 leidinių per metus.
Paryžiaus 7 universitetą (2010 – 26 000 studentų, 1800 dėstytojų) sudarė Biologijos, Chemijos, Geografijos, Filologijos, menų ir kino, Fizikos, Informatikos, Geomokslų, gamtos ir planetų, Istorijos ir visuomeninių mokslų, Karolio V anglų kalbos ir civilizacijos, Matematikos, Medicinos, Odontologijos, Psichologijos, Rytų Azijos kalbų ir civilizacijos, Socialinių mokslų, Taikomųjų kalbų tarpkultūrinių studijų fakultetai, Universitetinis hematologijos, J. Monod, Šiuolaikinės minties institutai, 3 doktorantūros mokyklos.
Paryžiaus 8 (2010 – 21 560 studentų, 1680 dėstytojų) apėmė Administravimo ir politikos mokslų, Aplinkos, teritorijos ir visuomenės, Edukologijos, psichoanalizės ir prancūzų bei užsienio kalbų, Ekonomikos ir vadybos, Istorijos, literatūros ir sociologijos, Kalbų, Klinikinės ir socialinės psichologijos, Kultūros ir komunikacijos, Lingvistikos, Menų, filosofijos ir estetikos, Matematikos, informatikos, technologijų, informacijos ir komunikacijos mokslų, Teisės fakultetus, Nuotolinio mokymo, Europos civilizacijos studijų, Prancūzų geopolitikos, Prancūzų urbanistikos, 2 universitetinius technologijų institutus. Leido leidinį Poétique et Littérature.
Paryžiaus 9 universitete (2010 – 9000 studentų, 800 dėstytojų) veikė Verslo administravimo ir taikomosios ekonomikos, Mokslų organizavimo, Matematikos ir sprendimų formavimų, Kompiuterių mokslų, Tęstinio mokymo institutai, Doktorantūros namai, 25 mokslo tiriamieji centrai, biblioteka.
Paryžiaus 10 universitetas (2010 – 33 000 studentų, 2000 dėstytojų) susidėjo iš Užsienio kalbų ir kultūros, Literatūros, lingvistikos ir filosofijos, Ekonomikos, vadybos, matematikos ir informatikos, Teisės, administravimo ir politikos mokslų, Psichologijos ir edukologijos, Socialinių ir administracinių mokslų, Fizinio aktyvumo ir sporto technikos mokslų, Pramonės ir komunikacijos technikos fakultetų, 2 institutų, 10 mokslo centrų, R. Ginouvèso archeologijos ir etnologijos, M. Weberio mokslo tiriamųjų namų, bibliotekos.
Paryžiaus 11 universitete (2010 – 29 000 studentų, 2000 dėstytojų) veikė Medicinos studijų, Farmacijos ir biologijos, Tiksliųjų ir gamtos mokslų, Teisės, Higienos ir ekologijos, Tęstinio mokymo centras, 3 universitetiniai technologijų institutai. Politechnikos mokykla, 21 doktorantūros mokykla, 127 laboratorijos ir mokslinio tyrimo institutai.
Paryžiaus 12 universitetas (2010 – 13 000 studentų, 1650 dėstytojų) turėjo Administravimo ir tarptautinių santykių, Edukologijos, socialinių mokslų, Ekonomikos mokslų ir vadybos, Fizinio aktyvumo ir sporto technikos, Filologijos ir humanitarinių mokslų, Medicinos, Mokslų ir technologijų, Teisės, 2 universitetinius technologijų, universitetinį mokytojų rengimo, Bendrojo administravimo, Įstaigų vadybos ir administravimo, Ergoterapijos ir Paryžiaus urbanistikos institutus, Montsouris mokyklą, 2 bibliotekas.
Paryžiaus 13 universitetas (2010 – 20 240 studentų, 850 dėstytojų) susidėjo iš Ekonomikos ir vadybos, Filologijos ir visuomeninių mokslų, Sveikatos, medicinos ir biologijos, Teisės, politikos ir socialinių mokslų, Galilei instituto, 3 universitetinių technologijų institutų, 2 doktorantūros mokyklų, bibliotekos.
Tolesnė savarankiškų universitetų raida
2017 Paryžiaus 4 ir Paryžiaus 6 universitetai susijungė į naują Sorbonos universitetą (Sorbonne Universitè). 2019 Paryžiaus 5 ir Paryžiaus 7 universitetai bei kelios kitos mokslo įstaigos susijungė į Paryžiaus miesto universitetą (Paris Cité Universitè). Kiti Paryžiaus universitetai liko savarankiški, kai kurie pakeitė pavadinimus.
2023 veikė: Paryžiaus 1 Panteono-Sorbonos universitetas (Universitè Paris 1 Panthéon-Sorbonne, humanitarinių, socialinių mokslų studijos; apie 45 000 studentų), Paryžiaus Panteono-Assas universitetas (Universitè Paris-Panthéon-Assas, buvęs Paryžiaus 2, teisės, politikos mokslų, ekonomikos studijos; apie 17 700 studentų), Naujasis Sorbonos universitetas (Universitè Sorbonne Nouvelle, buvęs Paryžiaus 3, humanitarinių mokslų studijos; apie 19 300 studentų), Sorbonos universitetas (buvę Paryžiaus 4 ir Paryžiaus 6, gamtos ir humanitarinių mokslų, medicinos studijos; apie 55 600 studentų), Paryžiaus miesto universitetas (buvę Paryžiaus 5 ir Paryžiaus 7, humanitarinių ir socialinių mokslų, medicinos studijos; apie 64 000 studentų), Paryžiaus 8 Vincennesʼo-Saint Denis universitetas (Universitè Paris 8 Vincennes-Saint-Dennis, socialinių mokslų studijos; apie 14 000 studentų), Paryžiaus-Dauphineʼo universitetas (Universitè Paris Dauphine, buvęs Paryžiaus 9, matematikos, informatikos, ekonomikos, finansų, vadybos, teisės, žurnalistikos studijos; apie 10 000 studentų), Paryžiaus Nantereʼo universitetas (Université Paris Nanterre, buvęs Paryžiaus 10, gamtos, humanitarinių, socialinių mokslų, politologijos, teisės studijos; apie 32 000 studentų), Paryžiau-Saclay universitetas (Université Paris-Saclay, buvęs Paryžiaus 11, gamtos mokslų, ekonomikos, medicinos studijos; apie 48 000 studentų), Paryžiaus-Rytų Créteil’aus universitetas (Université Paris-Est Créteil, buvęs Paryžiaus 12, (matematikos, gamtos mokslų studijos; apie 32 000 studentų), Sorbonos Paryžiaus šiaurės universitetas (Université Sorbonne Paris Nord, buvęs Paryžiaus 13, gamtos, socialinių mokslų, medicinos studijos; apie 83 000 studentų).
Žymūs studentai ir dėstytojai
Paryžiaus universitete ir jo veiklą perėmusiuose universitetuose studijavo arba dėstė: M. F. Ch. Allais, D. Andrusovas, T. Angelopulas, A. Arnauld, R. C. F. Aronas, F. V. A. Aulard’as, J. Balagueras Ricardo, G. Bataille’is, H. de Balzacas, F. Barré‑Sinoussi, S. de Beauvoir, A. H. Becquerelis, Benediktas XVI, H. Bergsonas, C. Bernard’as, N. Boileau, L. V. de Broglie, F. É. Buissonas, A. Chamsonas, G. Charpakas, C. Cohenas‑Tannoudji, P. de Coubertinas, V. Cousinas, M. Curie, P. Curie, M. Cvetajeva, J. B. G. Dausset, J. Derrida, R. Duchamp’as‑Villonas, Erazmas Roterdamietis, A. Fert’as, P. ‑G. de Gennes’as, J.‑L. Godard’as, F. Guizot, F. Jolio‑Curie, I. Joliot‑Curie, J. Kalvinas, J. Kennedy, A. Laveranas, E. Lévinas, C. Lévi‑Straussas, G. J. Lippmannas, Ignacas Lojola, R. Martinas du Gard’as, F. Mauriacas, I. Mečnikovas, F. H. Moissanas, J. L. Monod, M. Ostrogradskis, G. Parisas, J.‑B. Perrinas, J. Piaget, J. H. Poincaré, R. Queneau, Ch. Richet, P.‑P. Royer‑Collard’as, J.-P. Sartre’as, L. S. Senghoras, J.‑P. Serre’as, E.‑J. Sieyèsas, P. Teilhard’as de Chardinas, P. E. Trudeau, A. R. J. Turgot ir kiti.
Studentai iš Lietuvos
Iš lietuvių universitete sudijavo S. A. Bačkis, P. Dielininkaitis, Valerijonas Glemža-Klemčickas, J. Grinius, T. Ivanauskas, V. Kauneckas, P. Kūris, J. Pikūnas, M. P. Römeris, A. Vabalas, A. Vaičiulaitis ir kiti.
Sorbona