pasakãlija (isp. pasacalle < pasar – pereiti + calle – gatvė), muzikos žanras; variacijų formos muzikos kūrinys su nekintamu bosu (basso ostinato).
Bruožai
Pasakalija rimta ir iškilminga. Jai būdinga 3 dalių metras, lėtas tempas, prieštaktis, minorinė dermė. Tema trumpa (4–8 taktų). Variacijos paprastai būna tos pačios tonacijos kaip ir tema. Variacijų kiekis neribotas: cikle gali būti nuo kelių iki 20 ir daugiau. Jos kartais pereina į fugą, grindžiamą ta pačia tema (J. S. Bacho pasakalija c‑moll). Baroko epochoje variacijos su basso ostinato vyravo instrumentiniuose ir vokaliniuose kūriniuose.
Žymesni kūrėjai
Pasakalijas kūrė D. Buxtehude, G. F. Händelis, J. S. Bachas ir kiti kompozitoriai. Klasicizmo ir romantizmo laikotarpiu pasakalijos beveik nekurtos, atgaivintos 19 a. pabaigoje. Pasakalija labai dažna šiuolaikinėje muzikoje. Pasakalijų sukūrė D. Šostakovičius, J. Juzeliūnas (pasakalija poema orkestrui, 1962), V. Barkauskas (pasakalija ir tokata iš ciklo Patetinės mintys mišriam chorui, 1962), B. V. Kutavičius (Pirmosios simfonijos antra dalis 1977) ir kiti.
1822