pasãkymas, semiotikos teorijoje – loginis sakymo akto rezultatas. Deiksines sakymo nuorodas aš–čia–dabar pasakyme pakeičia atjungtos nuo sakymo instancijos koordinatės jis (ji)–ten–tada; tai leidžia sakymo subjektui peržengti tai, kas būdinga vien jam pačiam, pateikti asmenis ir daiktus objektyvuojančioje perspektyvoje. Atjungtu pasakymu grindžiama simbolinė kalbos galia. Skiriamos dvi elementariųjų pasakymų formos: būsenos pasakymas, kurį apibrėžia subjekto ir objekto konjunkcija arba disjunkcija, ir veikimo pasakymas, kurį sudaro pradinės būsenos transformacija, perėjimas nuo disjunkcijos prie konjunkcijos arba priešingai. Kanoninį pasakojimą sudaro pradinio naratyvinio pasakymo (stokos) transformacija (stokos pašalinimas) ir tarp jų įsiterpiančių trijų pasakymų, vadinamų išbandymais, seka.
L: K. Nastopka Literatūros semiotika Vilnius 2010; A. J. Greimas, J. Courtés Sémiotique. Dictionnaire raisonné de la théorie du langage Paris 1979.
1708