pašalpà, neatlygintinė piniginė išmoka, įstatymų nustatytais atvejais mokama gyventojams, kurie laikinai neturi pragyvenimui pakankamų pajamų ar patiria papildomų išlaidų (pavyzdžiui, dėl ligos, nėštumo ir gimdymo, nedarbo, ypač didelio skurdo, vaikus auginančioms šeimoms).
Mokėjimas ir skyrimas
Kitaip nei pensija, kuri dažniausiai mokama iki gyvos galvos, pašalpa skiriama terminuotai arba kaip vienkartinė išmoka. Pašalpa gali būti mokama per socialinio draudimo sistemą (šiuo atveju teisę gauti pašalpą turi tik apdraustieji asmenys, o jos dydis dažniausiai siejamas su anksčiau gautų pajamų dydžiu) arba kaip socialinė parama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (visiems pagal tam tikrą kriterijų remtiniems asmenims, dažniausiai vienodo dydžio). Pašalpas gyventojams taip pat gali skirti darbdaviai (pavyzdžiui, išeitinė išmoka), labdaros ir paramos fondai, kitos organizacijos.
Pašalpos Lietuvoje
Lietuvoje ligos, motinystės ir tėvystės, profesinės reabilitacijos, bedarbio pašalpos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.
Ligos pašalpa bendrojo susirgimo ar traumos atveju mokama visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį apdraustiesiems asmenims, turintiems ne mažesnį kaip trijų mėnesių socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip šešių mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius: už pirmąsias dvi darbo dienas – darbdavio lėšomis (80–100 % vidutinio uždarbio), vėliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis (trečią–septintą dienas – 40 %, nuo aštuntos dienos – 80 % kompensuojamojo darbo užmokesčio). Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis iki septynių dienų (slaugant iki 14 metų vaiką – iki 14 dienų) laikotarpiu ir sudaro 85 % kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos skiriama nepriklausomai nuo turimo socialinio draudimo stažo, mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis už visą nedarbingumo laikotarpį iki darbingumo atgavimo arba neįgalumo nustatymo ir lygi 100 % kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Motinystės ir tėvystės pašalpos mokamos apdraustiesiems, turintiems ne mažesnį kaip 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jų dydis moterims visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, o vyrams tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 1 mėnuo, sudaro 100 % kompensuojamojo darbo užmokesčio; vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu (mokama tik vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų) – 100 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, kol vaikui sueis vieneri metai, o vėliau – 85 %, kol vaikui sueis dveji metai.
Profesinės reabilitacijos pašalpa skiriama asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programose ir turintiems socialinio draudimo stažą, atitinkantį ligos pašalpos paskyrimo taisykles, mokama iki darbingumo atgavimo ar neįgalumo nustatymo, bet ne ilgiau kaip 180 dienų, ir sudaro 85 % kompensuojamojo darbo užmokesčio. Apie bedarbio pašalpą – nedarbas.
Socialinės paramos pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto, jas skiria savivaldybių administracijos. Socialinė pašalpa nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (2010 pradžioje valstybės remiamos pajamos buvo 350 litų, nuo 2022 01 01 – 129 eurai, nuo 2024 01 01 – 176 eurai), sudaro 90 % valstybės remiamų pajamų ir šeimos narių vidutinių pajamų skirtumo (skiriama trijų mėnesių laikotarpiui su teise jį pratęsti, pateikiant naujus dokumentus apie šeimos pajamas).
Pašalpos vaikams ir juos auginantiems (globojantiems) asmenims yra susietos su bazinės socialinės išmokos (2010 pradžioje bazinė socialinė išmoka buvo 130 litų, nuo 2022 01 01 – 42 eurai, nuo 2024 01 01 – 55 eurai) dydžiu.
Vienkartinė išmoka vaikui gimus (arba jį įvaikinus) lygi 11 bazinių socialinių išmokų, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpą – dviem bazinėms socialinėms išmokoms (skiriama likus 70 dienų iki numatytos gimdymo datos), periodinė išmoka šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui – 0,75 bazinės socialinės išmokos per mėnesį, kol vaikui sukaks dveji metai, taip pat vyresniems, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 0,4 bazinės socialinės išmokos per mėnesį, kol vaikui sukaks 7 metai, o jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys turi tris ir daugiau vaikų – iki 18 metų (besimokantiems – iki 24 metų), periodinė išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokama visą jo tėvo tarnybos laikotarpį – pusantros bazinės socialinės išmokos per mėnesį.
Periodinė globos (rūpybos) išmoka vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, vaikų globos institucijoje, sudaro keturias bazines socialines išmokas, o šeimynoje – aštuonias bazines socialines išmokas per mėnesį, vienkartinė išmoka įsikurti asmeniui, kuriam dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo baigėsi jam nustatyta globa ar rūpyba – 75 bazinės socialinės išmokos.
Vienkartinė laidojimo pašalpa, skiriama mirusiojo šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui, lygi aštuonioms bazinėms socialinėms išmokoms.
Savivaldybės administracija taip pat gali savo iniciatyva skirti gyventojams vienkartines pašalpas skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.
Gyventojų pajamos iš visų rūšių pašalpų, išskyrus ligos, motinystės ir tėvystės pašalpas, neapmokestinamos.
ligos pašalpa; socialinė pašalpa; pašalpos vaikus auginančioms šeimoms; motinystės ir tėvystės pašalpos; bedarbio pašalpa