pašara, augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir dirbtiniu būdu gauti produktai gyvūnams šerti. Įvairūs pašarai skiriasi technologinėmis savybėmis, sudėtimi, maisto medžiagų kiekiu ir poveikiu gyvulių produktyvumui ir sveikatai. Augaliniams pašarams priskiriami žoliniai pašariniai augalai ir iš jų pagaminti konservuotieji pašarai, t. p. šiaudai, pelai, bulvės, pašariniai šakniavaisiai, grūdai, augalininkystės produkcijos perdirbimo atliekos, sumedėjusių augalų šakos, įvairios vaisių dalys, išspaudos.
Augaliniai pašarai
Augaliniai pašarai skirstomi į žaliuosius, stambiuosius pašarus, sultinguosius pašarus, koncentruotuosius pašarus ir maisto pramonės įmonių atliekas. Žalieji pašarai yra kultūrinių ir natūralių pievų bei ganyklų žolė, kukurūzų, daugiamečių (dobilų, liucernų, esparcetų, motiejukų, šunažolių) ir vienamečių (vikių ir avižų, avižų ir žirnių mišinių, žieminių ir vasarinių rapsų, lubinų, seradėlių) žolių žalia masė, pašarinių šakniavaisių lapai. Žaliųjų pašarų sudėtyje yra 70–80 % vandens. Maisto medžiagų kiekis priklauso nuo augalų rūšies, vegetacijos fazės, agrotechninių, meteorologinių sąlygų ir dirvožemio. Stambiesiems pašarams priklauso šienas, žolės miltai, žolės kapojai, šiaudai, pelai. Šienas ruošiamas iš kultūrinių ir natūralių pievų bei ganyklų, daugiamečių ir vienamečių varpinių bei ankštinių augalų žolės. Jo kokybė priklauso nuo žolių rūšies ir jų vegetacijos fazės, gamtinių sąlygų, džiovinimo būdo ir laikymo. Maistingiausias pupinių šeimos žolių (dobilų, liucernų, esparcetų) šienas. Jame daug lengvai virškinamų azoto junginių. Natūralių pievų ir ganyklų šienas mažiau maistingas, bet jį sudaro įvairesnių rūšių augalai, būna kvapesnis. Žolės miltai ir kapojai gaminami džiovinant žolę aukštos temperatūros (500–700 °C) džiovyklose. Kaip žaliava naudojama liucernos ir dobilai iki žydėjimo pradžios, t. p. varpinių ir ankštinių daugiamečių žolių mišiniai. Iš vienamečių augalų naudojami žieminiai ir vasariniai vikiai, žirniai (gryni arba jų mišiniai su avižomis arba miežiais). Šiaudai tinka ne tik kraikui, bet ir suaugusių atrajojančiųjų gyvulių pašarui. Galvijams dažniausiai duodama avižinių šiaudų, žirnių virkščių. Pelų gyvuliams duodama sausų arba sumaišytų su sultingaisiais pašarais. Sultingiesiems pašarams priskiriama silosas, pašariniai šakniavaisiai (cukriniai, puscukriniai ir pašariniai runkeliai, pašarinės ropės, griežčiai, pašarinės morkos), bulvės, pašariniai kopūstai. Silosas gaminamas iš kukurūzų žaliosios masės, vienamečių ir daugiamečių žolių mišinio, pievų ir ganyklų žolės, pašarinių šakniavaisių lapų, pašarinių kopūstų. Pašariniai šakniavaisiai ir bulvės gyvuliams šeriami žali, virti ir silosuoti, pašariniai kopūstai – žali ir silosuoti. Sultingųjų pašarų sudėtyje yra daug vandens, jie nelabai maistingi, bet padeda gyvuliams geriau pasisavinti kitus pašarus, gerina virškinimą, skatina pieno (karvėms, ožkoms) sekreciją. Koncentruotieji augaliniai pašarai yra grūdai ir jų perdirbimo produktai. Pagal apykaitos energijos vienetus grūdai sudaro apie pusę visų pašarų. Gyvuliams šerti naudojami miglinių šeimos javų (avižų, miežių, žieminių ir vasarinių kviečių, rugių, kvietrugių, kukurūzų) grūdai. Juose yra daug angliavandenių, ypač krakmolo (apie 70 %). Šėrimui naudojami ir pupinių šeimos augalų (žirnių, vikių, pašarinių pupų, pašarinių lubinų) grūdai. Turi daug baltymų, mineralinių medžiagų (kalio). Gyvuliams duodama ir įvairių grūdų perdirbimo produktų, sėlenų. Jos būna kviečių, rugių, miežių, avižų, žirnių. Turi daugiau baltymų negu grūdai, daug mineralinių medžiagų, ląstelienos. Vertingi pašarai yra aliejaus (sėmenų, sojų, saulėgrąžų, rapsų, medvilnės išspaudos ir rupiniai), cukraus (cukrinių runkelių griežiniai, melasa), alaus (salyklo daigeliai, salyklojai), spirito pramonės (žlaugtai), krakmolo gamybos (bulvių brazdai) atliekos.
Gyvūniniai pašarai
Gyvūniniai pašarai yra karvių pienas ir jo perdirbimo atliekos (nugriebtas pienas, pasukos, išrūgos), mėsos perdirbimo įmonių (mėsos, mėsos ir kaulų, kraujo miltai, pašariniai riebalai), žuvų pramonės atliekos (žuvų miltai, konservuotos žuvų atliekos). Gyvūninių pašarų baltymai yra labai vertingi, nes juose yra visos aminorūgštys ir palyginti su augaliniais pašarais gerokai daugiau nepakeičiamųjų aminorūgščių.
Pašarų priedai ir mišiniai
Mineraliniai pašarų priedai susideda iš gyvuliams reikalingų mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, natrio, chloro ir mikroelementų. Skirstomi į turinčius daug kalcio, fosforo, kalcio ir fosforo. Jiems priskiriamos ir mikroelementų druskos (kobalto chloridas, cinko, geležies ir natrio sulfatas, kalio jodidas, mangano sulfatas). Kombinuotieji pašarai priskiriami dirbtiniu būdu pagamintiems pašarams. Gaminami gamyklose tam tikrų rūšių ir veislių gyvuliams ir paukščiams. Kiekvienos rūšies gyvuliams ir paukščiams sudaromas tam tikras pašarų mišinys, atitinkantis jų fiziologinius poreikius. Kombinuotieji pašarai yra skanūs, juos noriai ėda gyvuliai ir lesa paukščiai.
56