pašarnės žõlės, žolės, kuriomis šeriami gyvuliai. Šeriamos žaliojo pašaro pavidalu ir konservuotos (šienas, silosas, žolės miltai). Savaime auga natūraliose pievose ir ganyklose, auginamos dažniausiai mišiniuose. Svarbiausios pašarinės žolės yra varpinės ir ankštinės; jos būna daugiametės ir vienametės. Daugiametės varpinės pašarinės žolės yra pašariniai motiejukai, tikrieji, nendriniai ir raudonieji eraičinai, daugiametės svidrės, paprastosios šunažolės, pievinės miglės, beginklės dirsuolės; daugiametės ankštinės pašarinės žolės – dobilai, liucernos, rytiniai ožiarūčiai, esparcetai, paprastieji garždeniai; vienametės varpinės pašarinės žolės – vienametės svidrės, sorgai, sudanžolės; vienametės ankštinės pašarinės žolės – lubinai, seradėlės, vikiai. Lietuvoje auginama apie 30 pašarinių žolių rūšių, savaime auga apie 200 rūšių.
2221