pašariniai augalai

pašarniai augala, pašarui naudojami augalai. Jiems priskiriami ankštiniai augalai, varpiniai javai, bulvės, pašariniai šakniavaisiai, vienamečiai ir dvimečiai pašariniai augalai žaliajam pašarui ir silosui, daugiametės pašarinės žolės. Lietuvoje pašariniai augalai sudaro 2/3 visų pasėlių. Varpiniai javai skirstomi į žieminius (žieminiai rugiai, žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai miežiai) ir vasarinius (vasariniai miežiai, vasariniai kvietrugiai, avižos, vasariniai kviečiai). Jų grūdais šeriami gyvuliai ir lesinami paukščiai. 1 kg grūdų yra 9,72–11,8 MJ apykaitos energijos, 76,8–92,7 g baltymų. Ankštiniams javams priskiriami pupinių šeimos augalai – žirniai, pašarinės pupos, vasariniai vikiai, pašariniai lubinai. Jų grūdų baltymuose yra visų nepakeičiamųjų aminorugščių. Žaliomis arba virtomis bulvėmis šeriama galvijai, kiaulės, ypač penimi. Bulvių pašarinė vertė priklauso nuo sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekio (jo būna 12–24 %). Bulvėse esančių baltymų sudėtyje daugiausia yra lengvai virškinamų globulinų. Pašariniams šakniavaisiams priskiriami cukriniai, puscukriniai ir pašariniai runkeliai, pašarinės morkos, griežčiai, pašarinės ropės (turnepsai). Šakniavaisių sudėtyje yra daug vandens ir angliavandenių. Juose yra palyginti nedaug azoto, riebalų, miner. druskų. Pašariniai šakniavaisiai yra nelabai maistingi, bet jie padeda gyvuliams geriau įsisavinti kitus pašarus, gerina virškinimą, skatina pieno sekreciją. Vienamečiai ir dvimečiai pašariniai augalai (kukurūzai, pašariniai lubinai, seradėlės, žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai ir vasariniai rapsukai, baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, pašariniai kopūstai) naudojami žaliajam pašarui ir silosui. Daugiametės pašarinės žolės skirstomos į ankštines (baltieji, raudonieji ir rausvieji dobilai, mėlynžiedės ir geltonžiedės liucernos, sėjamieji esparcetai, paprastieji garždeniai, ožiarūčiai) ir varpines (pašariniai motiejukai, tikrieji, raudonieji ir nendriniai eraičinai, beginklės dirsuolės, paprastosios šunažolės, daugiametės svidrės). Gyvuliai šeriami šių žolių žaliąja mase, iš jos ruošiamas šienas, šienainis, silosas, gaminami žolės miltai. Ankštinių žolių pašarinė vertė didesnė negu varpinių. Jos turi 1,5–2 kartus daugiau baltymų, lėčiau medėja negu varpinės žolės, tačiau ilgiau džiūsta, daugiau nutrupa jų lapelių, blogiau silosuojasi.

56