pãšaro enegija, pašare susikaupusi energija. Ją gyvuliai gauna su pašaro maisto medžiagomis pastoviai kūno temperatūrai palaikyti, raumenų ir vidaus organų darbui bei produkcijai susidaryti. Pašaro maisto medžiagoms kintant ir yrant gyvulio organizme gaminasi šiluminė energija, kuri matuojama kalorijomis (cal), kilokalorijomis (kcal), džauliais (J), kilodžauliais (kJ), megadžauliais (MJ). Visa pašaro maisto medžiagų energija vadinama bendrąja pašaro energija. Gyvulio organizme sudegant 1 g riebalų išsiskiria 9,3 kcal (39,77 kJ), sudegant 1 g baltymų – 5 kcal (23,86 kJ), 1 g angliavandenių – 4,2 kcal (17,58 kJ). Virškinant pašaro organines medžiagas gaunama virškinamoji pašaro energija. Per parą gautos bendrosios pašaro energijos dalį gyvulys išskiria su išmatomis, šlapimu, žarnyno dujomis (energijos nuostoliai). Gyvulio organizme fiziologiškai naudinga energija (apykaitos energija) reikalinga organizmo gyvybiniams procesams, virškinimo, kvėpavimo organų, pieno liaukų veiklai, kraujo apytakai ir produkcijai gaminti. Ji apskaičiuojama iš bendrosios pašaro energijos atėmus išmatų, šlapimo ir žarnyno dujų energiją. Gyvybiniams procesams naudojama pašaro energija vadinama šilumos energija, likusi apykaitos energija – produkcijos energija. Energijos šaltiniai yra virškinamoji ląsteliena, cukrus, krakmolas ir riebalai. Kai gyvuliai su pašaru negauna reikiamo energijos kiekio, jie šilumos gamybai turi naudoti ir tą energijos dalį, kuri galėjo būti panaudota produkcijai gaminti, todėl gyvulių produktyvumas mažėja.
56