pasauljauta, santykis su savuoju Aš, kitais žmonėmis, gyvenimo ir kultūros vertybėmis. Susiklosto pajautos įvairiais būdais – ekstrasensoriniais, jusliniais, somatiniais, emociniais, jausminiais išgyvenimais, filosofinėmis ir kultūrinėmis teorinėmis įžvalgomis. Kai kuriuos pasaulėjautos aspektus tyrinėja socialinė ir meno psichologija, psichologinė estetika, filosofinė antropologija, tarpdisciplininiu požiūriu – estetologija. Pasaulėjautos pagrindas yra pajauta, kaip egzistencinę reikšmę turinti dvasinė asmens galia. Ji sukuria galimybę steigti ir suteikti prasmes objektams ir procesams, viskam, kas susiję su žmogaus veikla. Pasaulėjauta daro įtaką asmens savimonei ir savijautai, yra glaudžiai susijusi su visuotinai reikšmingų vertybių įasmeninimu, taip pat su pasaulėžiūra. Individui būdingą pasaulėjautos išraišką parodo kūno kalba. Meno kūriniuose pasaulėjauta yra sudaiktinta, išreiškiama simboliais, specialiai artikuliuojama, skirta perduoti, skatina suvokimo procesą kito sąmonėje. Pasaulėjautos loginis sąvokinis pavidalas reiškiamas egzistencinėmis sąvokomis (meilė, laimė, tolerancija, viltis, pasitikėjimas, nuostaba, abejonė, kančia, neapykanta, draugystė, dėkingumas ir kita). Pasaulėjauta turi įtakos kuriant nuotaiką, psichologinę atmosferą, lūkesčius, taip pat ja remiamasi politiškai manipuliuojant piliečių sąmone.
J. Mureika Pajaustos mintys: Estetikos virsmas estetologija Vilnius 2006.
384