„Pasaulio atmintis“, UNESCO programa, pradėta vykdyti 1992. Jos atsiradimą 1991 inicijavo Lietuva. Programos tikslas – paskleisti žinią apie valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas ypatingas dokumentų kolekcijas. Programa savo veiklą koncentruoja dviem kryptimis – pildydama Tarptautinį registrą Pasaulio atmintis (nuo 1997) ir skatindama dokumentinio paveldo skaitmenizavimą bei visuotinį prieinamumą prie dokumentų ir jų kolekcijų.
Registre Pasaulio atmintis įrašyti rankraščiai ir dokumentai, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai bei asmeniniai laiškai; t. p. kiti pasaulinės reikšmės dokumentai: kaligrafiniai rankraščiai senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetas, Rigvedos raštai, viduramžių rankraščiai apie mediciną ir vaistus, Kanados Kvebeko seminarijos dokumentų kolekcija, dokumentai apie Sueco kanalo statybą, Australijos kalinių istoriją, Nobelio šeimos archyvas, 19 a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas. 2021 į registrą Pasaulio atmintis buvo įrašyta 527 dokumentai arba jų kolekcijos.
pirmosios lietuviškos knygos katekizmo Catechismvsa prasty szadei (1547 Karaliaučiuje išleido M. Mažvydas) antraštinis puslapis
Programai vadovauja ir sprendimus dėl UNESCO tarptautinio registro Pasaulio atmintis papildymo priima Tarptautinis patariamasis komitetas, programos įgyvendinimą užtikrina programos sekretoriatas ir valstybėse veikiantys nacionaliniai komitetai. Jie sprendžia, kuris šalyje esantis dokumentinis paveldas yra išskirtinai reikšmingas, siūlo apsaugos būdus.
Su Lietuva susiję dokumentai
2022 Tarptautiniame registre Pasaulio atmintis buvo trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai; Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (15–20 a.); Liublino unijos akto dokumentas.
Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“
Lietuvoje nacionalinis registras Pasaulio atmintis įsteigtas 1996 (pirmininkas R. Laužikas, nuo 2015). Į registrą pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos įrašyti 2006. 2022 nacionaliniame registre buvo 82 dokumentai: 42 iš jų pripažinti regioninės, 40 – nacionalinės reikšmės. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo Katekizmas, kurio vienintelė kopija saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kiti žymesni dokumentai: Teodoro Narbuto veikalo Dzieje narodu Litewskiego (Lietuvių tautos istorija 1835–41) parankinis egzempliorius, Fulgento Dryjackio parengtas apeigynas lotynų kalba Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi sanguinis D. N. Iesu Christi (Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus švenčiausiojo gyvenimo, kančios ir brangiausiojo kraujo lobynas), puoštas Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais (saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje), 1949 masinio gyventojų trėmimo operacijos Priboj žemėlapis (saugomas Lietuvos ypatingajame archyve), Mato Strašūno asmeninė žydų knygų kolekcija (1382 spaudiniai; 16–19 a.; saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje), Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei – albumas, 1930 vasarą minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines apkeliavęs visą Lietuvą (saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve).
UNESCO finansuoti Lietuvos projektai
UNESCO programos Pasaulio atmintis finansinę paramą yra gavę 4 Lietuvos projektai: Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai (1998; parengta ir išleista kompaktinė plokštelė, kurioje pateikti 153 itin vertingi šios bibliotekos spaudiniai, rankraščiai, grafikos kūriniai ir kiti eksponatai), Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose (1999; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas išleido kompaktinę plokštelę, kurioje publikuojami senieji Lietuvos valstybės žemėlapiai), Lietuvių klasikinės literatūros antologijos svetainė Klasikinė lietuvių literatūra (1998–99; Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto kolektyvas sukūrė svetainę, apimančią 66 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros), Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas (2002–03; projektą vykdė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, jo tikslas – išsaugoti sukauptus rankraščius, kurių bibliotekoje daugiau kaip 250 tūkst., ir suteikti galimybę susipažinti su jais visiems norintiems).
1897