Pasáulio lietùvių archỹvas, iki 1950 Lietùvių tremtini archỹvas, įstaiga, kaupianti ir sauganti užsienio lietuvių organizacijų, visuomenės ir kultūros veikėjų archyvus, lietuvių periodiką, knygas, brošiūras, žemėlapius ir kitus lituanistinius spaudinius. Yra Lituanistikos tyrimo ir studijų centro padalinys. Įkurtas 1946 Vokietijoje, nuo 1951 veikia Čikagoje.
Fondai
Pasaulio lietuvių archyvo rinkinius sudaro Lituanistinė biblioteka (turi apie 113 000 knygų lietuvių kalba arba kitomis kalbomis apie Lietuvą), Periodikos (2300 pavadinimų periodinių leidinių nuo 1889 metų) ir Rankraščių (384 vnt.) skyriai, Personalijų (723 fondai) ir Organizacijų (164 fondai) fondai, Švietimo ir Kartografijos fondai (šiame saugoma daugiau kaip 50 retesnių ir apie 1000 naujesnių Lietuvos žemėlapių), Religinės literatūros ir mišiolų fondas (uždarytų lietuviškųjų parapijų išleistos ir naudotos knygos, kita literatūra), DP stovyklų archyvas.
Pasaulio lietuvių archyvo logotipas
Pasaulio lietuvių archyvo lentynos su saugomais dokumentais (© Vytauto Didžiojo universitetas)
Archyve saugoma įvairių organizacijų fondų: Pensilvanijos valstijos 19–20 amžiaus lietuvių organizacijų, Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių istorijos draugijos, Amerikos Lietuvių Romos katalikų moterų sąjungos, Lituanistikos instituto, Lietuvos kariuomenės, Amerikos lietuvių tarybos (nuo 1939), Bendrojo Amerikos lietuvių fondo, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės, perkeltųjų asmenų lietuvių stovyklų ir jose veikusių organizacijų (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centro, Lietuvių tremtinių bendruomenės centro komiteto, Vokietijos krašto valdybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir kitų), Lietuvos konsulato Čikagoje 1924–1997 laikotarpio dokumentai, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Vašingtone, konsulų Niujorke ir Los Andžele, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų ir jų veikėjų korespondencija, Lietuvos konsulų Čikagoje Petro ir Juzės Daužvardžių asmeniniai archyvai.
Istorija
Nuo 1946 Vokietijoje privačių asmenų surinkta istorinė medžiaga buvo siunčiama į Šventojo Kazimiero seserų vienuolyną Čikagoje. Iš pradžių šis darbas vyko privačia iniciatyva, nuo 1948 prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto buvo įsteigta Istorinės medžiagos rinkimo komisija (pirmininkas V. Liulevičius). Jai nutraukus veiklą iki 1950 istorinę medžiagą rinko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto lietuvybės išlaisvinimo tarnyba.
Vadovai
Pasaulio lietuvių archyvo direktoriai: Vincentas Liulevičius (1951–1956), Č. Grincevičius (1972–1994), Skirmantė Miglinienė (nuo 1994).