Pasaulio muitinių organizacija

Pasáulio mutinių organizãcija (World Customs Organization, WCO), tarptautinė organizacija, vienijanti daugelio pasaulio valstybių muitines. Įkurta 1952. Būstinė Briuselyje. 2022 vienijo 184 narius (Lietuvos muitinė visateise nare tapo 1992), kurie atsako už daugiau kaip 98 % visos tarptautinės prekybos tvarkymą.

Veikla, pagrindinės institucijos

Pagrindinis tikslas – padidinti muitinių veiklos efektyvumą ir skatinti tarptautinės prekybos augimą. Organizacija rengia rekomendacijas, siūlymus ir teisės aktus, susijusius su muitinės veikla, teikia pagalbą valstybių muitinių tarnyboms, organizuoja mokymus muitinės pareigūnams. Organizacijos pagrindinės institucijos: Taryba (sudaro organizacijos nariai, susirenkantys kartą per metus, Tarybos darbui vadovauja iš narių išrinktas pirmininkas), Sekretoriatas (vadovauja generalinis sekretorius, renkamas 5 m. kadencijai; nuo 2009 Kunio Mikuriya), papildomas strategines ir valdymo rekomendacijas teikia Politikos komisija ir Finansų komitetas, veikia ir kiti komitetai, pvz., Suderintos sistemos, Nuolatinis techninis, Muitinės vertinimo techninis, Kilmės taisyklių techninis, Gebėjimų stiprinimo. Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis, Interpolu.

Pasaulio muitinių organizacijos emblema

Įkūrimas

1947 Europos ekonominio bendradarbiavimo komitete atstovaujamų 13 Europos valstybių vyriausybių įsteigė Tyrimo grupę, kuri išnagrinėjo galimybę įsteigti vieną ar kelias Europos muitų sąjungas remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos principais. 1948 Tyrimo grupė įsteigė du komitetus: Ekonomikos (buvo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pirmtakas) ir Muitinės (tapo Muitinių bendradarbiavimo taryba, angl. Customs Co-operation Council, CCC). 1952 11 04 įsigaliojo konvencija, oficialiai įsteigianti Muitinių bendradarbiavimo tarybą. 1953 01 26 Briuselyje dalyvaujant 17 Europos valstybių atstovams įvyko Tarybos atidarymo sesija (kasmet šią dieną minima Tarptautinė muitinių diena). Siekiant geriau atspindėti organizacijos pasaulinį vaidmenį, 1994 Muitinių bendradarbiavimo taryba pavadinta Pasaulio muitinių organizacija.

Priimti pagrindiniai teisės aktai

1974 įsigaliojo Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija (Kioto konvencija, patikslinta 1999, įsigaliojo 2006; Lietuvoje įsigaliojo 2003), 1980 – Konvencija dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant (Nairobio konvencija; Lietuvoje įsigaliojo 2001), 1988 – Tarptautinė suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencija (Lietuvoje įsigaliojo 1995; vadovaudamasi šia Konvencija Pasaulio muitinių organizacija sukūrė Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, kurią naudoja dauguma pasaulio valstybių prekėms klasifikuoti ir mokesčiams nustatyti; Europos Komisija pagal šią sistemą 1987 parengė Kombinuotąją nomenklatūrą, kuri kasmet atnaujinama ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje), 1993 – Arušos deklaracija dėl gero valdymo ir etikos muitų srityje (peržiūrėta 2003), 2003 – Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių klausimais (Johannesburgo konvencija).

2005 Organizacija parengė Pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartus, kuriuose išdėstoma 17 rekomendacijų (standartų) dėl saugumo, prekybos supaprastinimo, kovos su korupcija, mokesčių rinkimo ir kita. 2014 Organizacija įdiegė Mercator programą, skirtą padėti muitinių administracijoms įgyvendinti Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos palengvinimo susitarimą (2013, įsigaliojo 2017). 2018 Pekine priimta Deklaracija dėl tarpvalstybinės elektroninės prekybos.

PMO