Pasaulio sveikatos organizacijos vėliava
Pasáulio sveikãtos organizãcija, PSO (angl. World Health Organization, WHO), Jungtinių Tautų padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis su visuomenės sveikata susijusias problemas, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos teikimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kita. T. p. bendradarbiauja kovoje su narkotikų vartojimu ir platinimu, prisideda prie mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Įkurta 1948 04 07 (įstatai priimti 1946 tarptautinėje sveikatos apsaugos konferencijoje). Pagrindinė būstinė Ženevoje. Turi padalinius visose valstybėse, išskyrus Lichtenšteiną. 2021 Pasaulio sveikatos organizacijai priklausė 194 valstybės, tarp jų Jungtinių Tautų narės. Organizacija susideda iš 6 regioninių organizacijų, kiekviena jų atstovauja grupei šalių, kurių panaši geografinė padėtis ir sveikatos problemos.
Strategija
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos konstituciją, organizacijos misija – siekti, kad visi žmonės būtų kiek įmanoma geros sveikatos – fizinės ir psichinės. T. p. mažinti sergamumą ir mirtingumą, ypač vargingai gyvenančiųjų ir socialiai neapsaugotųjų; kovoti su pagrindiniais ligų rizikos veiksniais; stiprinti sveikatos sistemas; paversti sveikatos stiprinimą pagrindiniu valstybių plėtros tikslu.
Funkcijos
Organizacijos funkcijos: vadovauti ir koordinuoti tarptautinį sveikatingumo politikos darbą, padėti šalių vyriausybėms gerinti sveikatos paslaugas, aprūpinti reikiama techn. įranga, prašyti kitų šalių vyriausybių paramos ar jų pritarimo; skatinti ir gerinti prevencinį darbą, kontroliuoti epidemijas, tam tikro regiono ligas; padėti gerinti mitybą, gyvenamąjį būstą, užimtumą, ekonomines ir darbo sąlygas, higieninę aplinką; koordinuoti biomedicinos ir sveikatos paslaugų išteklius, tobulinti sveikos gyvensenos mokymą; skatinti kurti biologinių, farmacijos ir kitų produktų tarptautinius standartus, standartizuoti diagnostikos procedūras; skatinti veiklą psichikos sveikatos srityse, ypač plėtojant veiklą, stiprinančią žmonių santykių darną. Organizacija dažnai rengia tarptautinius ligų klasifikacijos, diagnostikos ir gydymo standartus, mirties priežasčių sąrašus, visuomenės sveikatos praktikos nuostatas, rekomendacijas.
Projektai
Reikšmingiausi: Sveikos mokyklos, Sveiki miestai, Sveikos ligoninės, Nacionalinis aplinkos sveikatos veiksmų planas (NEHAP), Integruota lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika (CINDI), Vidurio Europos valstybių sveikatos apsaugos sistemų reforma, Tuberkuliozės problemų sprendimas Baltijos valstybėse, Narkotikų prevencija tarp jaunimo, Savižudybių ir depresijos mažinimas, Informacijos sistemų gerinimas, ŽIV (AIDS) profilaktika, Infekcinių ligų stebėjimas, Rūkymo ir alkoholio kontrolė ir kitos.
Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvoje
Lietuva šios organizacijos tikroji narė yra nuo 1991 11 25 ir kartu su 52 valstybėmis (iš viso 53 šalys) priklauso Europos regioniniam biurui. Su Pasaulio sveikatos organizacija Lietuva yra pasirašiusi pagrindinę sutartį, kurią atnaujina kas 2 metai, įgyvendina daugiau kaip 30 projektų. Yra 2 oficialiai pripažinti ir patvirtinti su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys centrai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos sveikatos informacijos centras.
2015 Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesija. Šis regiono komitetas yra pagrindinė institucija, formuojanti sveikatos politiką Europoje.
1