Lainé Pascal (Paskalis Len) 1942 05 10Anet (Eure’o ir Loiro departamentas), prancūzų rašytojas. Saint-Cloud (prie Paryžiaus, Île-de-France’o administracinis regionas) aukštojoje pedagoginėje mokykloje studijavo filosofiją. Dėstė Villetaneuse’o technologijų institute Paryžiuje; profesorius (1974).
Pascal Lainé
Romanuose B. kaip Baraba (B. comme Barrabas 1967), Moteris ir jos įvaizdžiai (La Femme et ses images 1974), Veidrodžio vanduo (L’Eau du miroir), Švelnios pusseserės (Tendres cousines, filmas 1980, režisierius D. Hamiltonas, abu 1979), Šešėlių žemė (Terre des ombres 1982), Atsisveikinimo vakarienė (Le Dîner d’adieu 1984), Žmogžudys yra legenda (L’Assassin est une légende 1987), Mažosios paklydėlės (Les Petites égarées 1988), Netikra (L’Incertaine 1993), Lemtingas susidūrimas (Collision fatale 1994), Paskutinės dienos prieš uždarymą (Derniers jours avant fermeture 2001), Eifelio bokšto paslaptis (Le Mystère de la Tour Eiffel 2005) vaizduojama kuklūs žmonės, dažniausiai priklausantys žemesniems visuomenės sluoksniams, bet gyvenantys išoriškai nepastebimą intensyvų emocinį gyvenimą. Jie tampa viską logiškai apskaičiuojančių žmonių aukomis. Autorius detaliai analizuoja veikėjų psichinės būsenos kaitą lemtingų nutikimų, nusikaltimų fone. Romane Irrevoliucija (L’Irrévolution 1971) vaizduojama jauno technikos licėjaus dėstytojo apmąstymai apie 1968 studentų riaušes, jo ginčai su mokiniais, kurie jam atrodo kvaili neišmanėliai.
Pagrindinė kūrybos tema – emocinio ir intelektinio prado priešprieša – nagrinėjama romane Nerėja (La Dentellière 1974, Goncourt’ų premija, filmas 1977, režisierius C. Goretta). P. Lainé parodo, kad išsilavinimas ir protas negali pranokti tikrų jausmų pasaulio. Dar parašė romaną Beveik karalienė (La Presque Reine 2003) apie karaliaus Liudviko XV favoritę Madame du Barry.
510