Pasipriešinimo internacionalas
Pasiprešinimo internacionãlas (Internacional soprotivlenija), tarptautinė antikomunistinė organizacija, veikusi 1983–88.
Įkurta 1983 05 Paryžiuje V. Bukovskio, E. Kuznecovo, V. Maksimovo ir kitų apie žurnalą Kontinent susibūrusių sovietinių disidentų. Vienijo politinius emigrantus iš 25 komunistinių ir prokomunistinių šalių, siekė būti jų veiklos koordinacinis centras.
Į SSRS ir kitas komunistines šalis organizacija gabeno nelegalią spaudą, knygas, vaizdajuostes. Veikė ir kai kuriose Trečiojo pasaulio šalyse. Afganistane suorganizavo vadinamąjį laisvąjį Kabulo radiją – 25 nešiojamų transliatorių tinklą, kuris padėjo afganų kovotojams palaikyti tarpusavio ryšį, teikė jiems informaciją. Per specialiai tuo tikslu leidžiamą spaudą ir atsišaukimus skatino Afganistane esančius SSRS karius dezertyruoti; perbėgėlius ir į afganų nelaisvę patekusius sovietų karius per Pakistaną išveždavo į Vakarus. Surinko ir perdavė Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui žinių apie Čade esančią SSRS kariuomenę (tą faktą SSRS neigė). Sukūrė dokumentinį filmą apie Nikaragvos prokomunistinio režimo nusikaltimus.
9 dešimtmečio pabaigoje SSRS režimui suliberalėjus Pasipriešinimo internacionalo veikla nutrūko.