pasiùtligė (lot. rabies, hydrophobia, gr. lyssa), ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos liga. Serga žmogus ir gyvūnai. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (angl. World Organisation for Animal Health, WOAH) duomenimis, pasaulyje kasmet nuo pasiutligės miršta apie 70 000 žmonių, daugiausia iš jų vaikai silpnos ekonomikos šalyse.
Didelis sergamumas ir mirštamumas registruojamas Indijoje, Kinijoje, Afrikoje. Sukėlėjas yra neurotropinis pasiutligės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Lyssavirus genčiai. Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužeistą odą. Pavojingi sergantys laukiniai mėsėdžiai, daugiausia lapės, vilkai, usūriniai šunys, t. p. šakalai, barsukai, kiaunės, žebenkštys, meškėnai, skunkai ir kai kurie naminiai gyvūnai (šunys, katės). Lapės sudaro 80–90 % visų pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų. Antras pagal svarbą laukinių gyvūnų infekcijos šaltinių Europoje yra usūriniai šunys. Amerikoje ir Australijoje svarbų infekcijos šaltinio vaidmenį atlieka šikšnosparniai. Ypač didelę reikšmę pasiutligės epidemiologijoje turi šuo.
pasiutligės viruso struktūra (3D vaizdas)
Lietuvoje nuo 2006 pradėta vykdyti gyvūnų oralinė vakcinacija, kurios metu buvo imunizuojami mangutai, lapės ir kiti laukiniai gyvūnai. Pasiutligė laukiniams gyvūnams nebuvo nustatyta nuo 2018, naminiams gyvūnams buvo nustatyta 2013.
1955