Paskutnio tesmo knygà (The Domesday Book), Anglijos žemės surašymo knyga. Sudaryta apie 1085–88 karaliaus Vilhelmo I Užkariautojo nurodymu, pasak Anglosaksų kronikos, siekiant išsiaiškinti, kaip atrodo ką tik nukariautas kraštas ir kokie žmonės čia gyvena. Medžiaga surinkta po visą kraštą išsiuntinėtų karaliaus pasiuntinių, jų pranešimus sutvarkė karaliaus raštininkai. Paskutinio teismo knyga parašyta lotyniškai su nedideliais vietos šnekamosios kalbos intarpais. Knygoje apžvelgiama visa Anglija į pietus nuo Ribble’io ir Teeso upių, išskyrus Norfolką, Safolką, Eseksą, kurie aprašyti vadinamoje Mažojoje paskutinio teismo knygoje. Surašyta žemės savininkai, jų valdos, turimų valstiečių skaičius, ariamos žemės kiekis, galvijai, ginčytinos valdos ir daug kitų faktų. Manoma, dėl sudėtingumo neaprašyti Londonas ir Winchesteris. Medžiagos rinkimą veikiausiai sustabdė Vilhelmo I Užkariautojo mirtis (1087). Knygos pavadinimas atsirado 12 a. ir atspindi to laikotarpio žmonių pagarbą ir nusistebėjimą jos sudarymo tempais ir išsamumu. Paskutinio teismo knyga – vertingas vidurinių amžių Anglijos istorijos, geografijos, teisės, kalbotyros šaltinis. Saugoma Londono nacionaliniame archyve. 2006 visas Paskutinio teismo knygos tekstas paskelbtas internete.
-Mažoji paskutinio teismo knyga