paslėptinis nedarbas
paslėptnis nedárbas, oficialiai neregistruoto nedarbo rūšis, kai dalis dirbančiųjų turi darbo vietas, bet jų darbo jėga ir kvalifikacija panaudojama tik iš dalies. Neradę darbo pagal specialybę, valstybei nepripažįstant jų turimų diplomų ir kitų išsilavinimo dokumentų, išduotų užsienio šalyse, ir kitais atvejais jie turi dirbti daug žemesnės kvalifikacijos ar atsitiktinius padienius darbus, taip pat ne visą darbo dieną ar savaitę, kad užsidirbtų pragyvenimui. Paslėptinis nedarbas lemia paslėptinio gyventojų pertekliaus atsiradimą. Išsivysčiusiose šalyse paslėptinis nedarbas dažniausiai sudaro 6–9 % visos darbo jėgos ir labai padidėja per ekonomines krizes. Plačiąja prasme paslėptinis nedarbas apima visus visiškus ir dalinius bedarbius, neregistruotus darbo biržoje (pavyzdžiui, turinčius darbo vietą, bet faktiškai nedirbančius dėl priverstinių prastovų, netekusius vilties įsidarbinti ir nutraukusius darbo paiešką, asocialius asmenis).