pãsninkas, asketizmo forma – susilaikymas tam tikrą laiką nuo kai kurių valgių ir gėrimų dėl religinių motyvų. Krikščionių tradicijoje pasninkas yra viena pagrindinių atgailos ir pamaldumo formų. Biblija (Tob 12, 8; Jl 2, 12–13; Mt 6, 1–18) ir Bažnyčios Tėvai tarp atgailos įvairių formų ypač pabrėžia išmaldą, maldą ir pasninką. Jis yra visuotinis (prieš svarbiausias liturgines šventes ir penktadieniais) ir individualus, kai siekiama marintis dėl didesnės dvasinės gerovės. Pasninkas padeda apvaldyti instinktus ir pasiekti sielos tyrumo. Pasninko laikomasi rengiantis priimti Švenčiausiąjį Sakramentą − Komuniją. Pasninko dienomis dažniausiai meldžiamasi ir klausomasi Dievo žodžio. Naujajame Testamente minima, kad fariziejai pasninkaudavo 2 kartus per savaitę (Lk 18, 12). Pirmųjų amžių pirmieji krikščionys tradiciją pasninkauti perėmė iš žydų pasninko papročių. Krikščionys visus metus, išskyrus Velykų laikotarpį, kiekvieną savaitę pasninkavo trečiadieniais ir penktadieniais, o 40 d. pasninko prieš Velykas praktika buvo išplėsta ėmus pasninkauti pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį.
ICHTHYS (mozaika, apie 350, Duonos padauginimo bažnyčia Tabhoje prie Tiberiados ežero)
Pasninkavimas netrukus tapo svarbiausiu ikivelykinio laikotarpio (gavėnios) bruožu. 3 a. pabaigoje Egipte, 4 a. antroje pusėje Romoje pradėta pasninkauti 40 d. prieš Velykas per gavėnią; taip buvo minimas Kristaus 40 d. pasninkavimas dykumoje prieš jam pradedant viešą veiklą (Mt 4, 2; Mk 1, 13; Lk 4, 2). Po Vatikano II susirinkimo (1962–65) gavėnios laikotarpio atgaila tapo ne tik dvasinė ir individuali, bet ir išorinė bei vieša. Pagal gyvenamojo laikotarpio ir įvairių šalių galimybes kartu su pasninku puoselėjami ir skatinami įvairūs kiti atgailos veiksmai (Mt 6, 1−8). Privaloma laikytis Velykų pasninko Didįjį penktadienį, o jei galima, ir Didįjį šeštadienį. Visuotinėje Bažnyčioje pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (ryte ir vakare) − tik lengvai užkąsti. Vanduo, sultys, pienas pasninko nelaužo. Pagal Kanonų teisės kodeksą (1983,(lietuvių kalba 2012) šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų. Pasninkauti būtina Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį. Pasninkavimu t. p. suprantamas atsisakymas mėsiškų valgių, oficialiai vadinamas abstinencijos įstatymu; draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą, leidžiama – žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Jo reikia laikytis visais metų penktadieniais, Pelenų trečiadienį ir Kūčių dieną. Tai privalu visiems nuo 14 metų.
Ypač daug pasninko dienų (7 savaites iki Velykų) turi stačiatikiai. Musulmonų pasninkas (ramadanas) trunka mėnesį. Judėjai pasninkauja per katastrofų, ištikusių žydus, minėjimą avo (liepa–rugpjūtis) mėnesio 9 dieną ir Jom kipuro dieną.
2245