pastarnõkai, salierinių (Apiaceae) šeimos, pastarnoko genties dvimetės šakniavaisinės daržovės. Pastarnokai būna apvaliais ir ilgais šakniavaisiais. Lietuvoje pastarnokai pradėti auginti 17 amžiuje. Pirmaisiais augimo metais susidaro pailgas (15–45 cm ilgio, 5–8 cm skersmens) arba apvalus (5–10 cm skersmens) pilkai balta luobele šakniavaisis ir 5–10 lapų skrotelė. Lapai žali, karpyti, su ilgais lapkočiais. Vegetacija trunka 100–160 dienų. Šakniavaisiai atsparūs šalčiui, gerai išsilaiko per žiemą. Dalį derliaus galima nuimti pavasarį. Šakniavaisiai turi 11 % angliavandenių, 1,5 % mineralinių medžiagų, 340 mg/kg kalio, 20 mg% vitamino C; vartojami kaip prieskonis. Antraisiais augimo metais žydi liepos mėnesį. Sėklos apvaliai plokščios, rusvos. 1000 sėklų masė 2,2–4,9 g. Pastarnokai sėjami anksti pavasarį 45 cm tarpueiliais, į 2–3,5 cm gylio griovelius. Retinant tarp augalų paliekami 5–6 cm tarpai. Vidutinis derlius 1 t/ha. Lietuvoje pastarnokas yra viena iš seniausiai auginamų daržovių.
žydintys paprastieji pastarnokai
paprastieji pastarnokai
'Gladiator' veislės paprastieji pastarnokai
paprastasis pastarnokas: a – šakniavaisis, b – lapas
-pastarnokas