pastarnõkas (Pastinaca), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. 14 rūšių, savaime paplitusių Pietų Europoje ir Azijoje. Dvimetės žolės su stora verpstiška, kartais mėsinga liemenine šaknimi. Stiebas status, tuščiaviduris, briaunotas. Lapai sudėtiniai plunksniški, sudaryti iš kiaušiniškų ar plačiai kiaušiniškų skiaučių, kurių kraštai pjūkliškai dantyti. Žiedai susitelkę viršūniniais skėčiais. Vainiklapiai kiaušiniški, gelsvi ar geltoni. Vaisius – elipsiškas skeltavaisis, sudarytas iš 2 beveik plokščių sėklų. Labiausiai paplitęs paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Paprastojo pastarnoko tipinis porūšis (Pastinaca sativa subsp. sativa) apima kultūrinius augalus su storomis mėsingomis šaknimis. Auginami kaip maistiniai ir prieskoniniai augalai, vartojami liaudies medicinoje. Šaknyse gausu cukraus ir krakmolo. Augalo sultyse yra junginių, kurie, patekę ant odos, ją įjautrina ir tampa lengvai pažeidžiama ultravioletinės spinduliuotės.
paprastieji pastarnokai
Lietuvoje daržuose auginami paprastojo pastarnoko tipinio porūšio augalai (pastarnokai). Paprastojo pastarnoko miškinio porūšis (Pastinaca sativa subsp. sylvestris) paplitęs kaip archeofitas. Auga pakelėse, dykvietėse, dirvonuose, žvyrynuose.
849