pastišas

pastšas (pranc. pastiche – mišinys), literatūros teorijoje vaizdavimo metodas, stilizacijos rūšis, kai į vieną siužetą sujungiami keli žinomi autoriai, kelios epochos, įvairios literatūrinės srovės ar sąjūdžiai. Terminas kilęs iš 18 a.–19 a. pirmos pusės operos atmainos (pastišas). Pastišas artimas groteskui ir parodijai, nes t. p. mėgdžioja tam tikrą stilių, imituoja žinomas stilistines kaukes, bet be parodijai būdingo komizmo ir satyrizmo. Pastišas siejamas su intertekstualumu, kai naujas originalus tekstas citatų, aliuzijų, tiesioginės kalbos, perpasakojimo montažais sukuriamas iš kitų autorių tekstų. Modernus pastišo pavyzdys – anglų rašytojo P. Ackroydo romanai Paskutinis Oscaro Wilde’o testamentas (The Last Testament of Oscar Wilde 1983) ir Platono užrašai (The Plato Papers 1999, abi lietuvių kalba 2003). Pirmasis romanas – dienoraščio formos kūrinys, kuriame O. Wilde’o stiliumi ir tonu rašoma jo pseudoautobiografija, antrajame – 37 a. gyvenantis oratorius Platonas pasakoja Londono gyventojams apie mūsų epochą, sukurdamas tipišką 20 a. alegoriją, tikrovę supindamas su fantazija ir istorinių asmenybių biografijų detalėmis. Postmodernistinio pastišo pavyzdys – A. S. Byatt romanas Apsėdimas (Possession 1990), kuriame cituojami kanoniniai autoriai, rašoma jų stiliumi ir maniera, kūrinių fragmentai kritiškai interpretuojami, perkoduojami, perkeliami į šių dienų kultūrinį ir literatūrinį kontekstą.

Pastišas lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūroje postmodernistinis pastišas būdingas vadinamiesiems religijotyriniams G. Beresnevičiaus tekstams (Eglė žalčių karalienė ir lietuvių teogoninis mitas: Religinė istorinė studija, Palemono mazgas: Palemono legendos periferinis turinys: Religinė istorinė studija, abu 2003), juose meninės fantazijos daugiau negu mokslo. Literatūrinės mimikrijos (mėgdžiojimo) pastišo pavyzdys – K. Navako esė rinkinys Du lagaminai sniego (2008) – tai ritos (be ironijos) autoriaus tekstų tapatybės paieškos nostalgiškai interpretuojamoje vėlyvojo Renesanso ir baroko epochoje, ieškoma kūrybiško šių epochų tekstų stilistikos ir socialinio gyvenimo tendencijų atkūrimo metodų.

2967