Paštuva
Paštuvà, senovinė lietuvių žemė, buvusi Vilkijos apylinkėse. Minima 13–14 amžiuje. Centras – Paštuvos pilis, stovėjusi veikiausiai Jaučakių piliakalnyje (Jaučakių piliakalnis ir alkakalnis).
Daug kartų Paštuvą puolė kryžiuočiai; 1369 užėmė pilį. Lietuviai pilį ir gyvenvietę nuo 14 a. antros pusės galbūt vadino ir Vilkija: 15 a. pirmoje pusėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dokumentuose minima Vilkijos pilis. Į pietus nuo Vilkijos, Nemuno dešiniajame krante, yra Paštuvos kaimas.
2554
Vilkija