Pasvalỹs, miestas Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, į šiaurę nuo Panevėžio; rajono savivaldybės, Pasvalio miesto ir Pasvalio apylinkių seniūnijų, parapijos centras. 6372 gyventojai (2022).
Pasvalys įsikūręs prie Lėvens ir Svalios santakos. Pro miestą eina Via Baltica automobilių magistralė, plentai į Biržus, Vabalninką, Šiaulius, Joniškį. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1787). Maisto (pieno; bendrovės Pieno žvaigždės įmonė), bioetanolio (Kurana) gamyba, rapsų perdirbimas ir aliejaus spaudimas (Pasvalio agrochemija). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros, kultūros centras, biblioteka. Petro Vileišio gimnazija (joje veikia paveikslų galerija ir muziejus), progimnazija, pagrindinė, specialioji, muzikos ir sporto mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai. Pasvalio krašto muziejus, jo padalinys – Girnų muziejus. Hidrogeologijos paminklas – mineralinio vandens Žalsvasis šaltinis. Kultūros ir poilsio, Smegduobių parkai. Leidžiamas laikraštis Darbas (nuo 1949).
Pasvalio herbas
Architektūra
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1787) ir varpinė (18 a.) Pasvalyje
Miestas spindulinio savaimingos raidos plano. Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra 2 keturkampės aikštės: senoji (19 a. pirma pusė), šalia jos – naujoji (20 a. antra pusė). Išliko 19 a. pabaigos–20 a. pradžios gyvenamųjų namų. Istoristinių formų, baroko bruožų turinti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1787, 1887 padidinta, pristatyti bokštai) su 18 a. neoromanine varpine. Bažnyčioje – paveikslai Jėzaus krikštas I (1863, dailininkas Liutkevičius) ir Jėzaus krikštas II (apie 1930, dailininkas J. Mackevičius), fasade – medinė skulptūra Nazarietis (19 a.); yra 2 žalvariniai varpai. Pasvalio siaurojo geležinkelio senosios stoties kompleksas (19 a. pirma pusė): bagažinė, ūkinis pastatas, stoties namas, prekių sandėlis, stotis, geležinkelio tiltas per Lėvenį. P. Vileišio paminklas (1935, skulptorius V. Grybas), skulptūra Laukuose (1974, skulptorius A. Dimžlys).
P. Avižonio paminklas Pasvalyje (2003, skulptorius A. Bosas, © LATGA, 2020)
2271
Istorija
Pasvalys minimas nuo 13 a. pabaigos. 1497 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo kunigo J. Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido steigti miestą. Bažnyčia pastatyta 1498, J. Grotas tapo pirmuoju klebonu. 1557 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonijos ordinas Pasvalyje sudarė Pasvalio sutartis. 1559 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Pasvaliui suteikė prekybos privilegijų. 1580 Pasvalio dvaras atiteko Vilniaus kapitulai (1842 suvalstybintas). 1581, 1613 ar 1614, 1680, 1778, 1782, 1783, 1784, 1785, 1801, 1835, 1868, 1902, 1911 Pasvalys degė. Nuo 17 a. vidurio iki 1672 Pasvalyje rinkosi Livonijos (Infliantų) vaivadijos seimeliai. Miestas nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą. 1728 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1773 veikė parapinė, 1874 įsteigta valdinė mokykla. 1876 įkurta stačiatikių cerkvė. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje ir 1925–47 Pasvalys buvo valsčiaus centras. Per lietuvių spaudos draudimą Pasvalys buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos centrų – veikė knygnešiai J. Bielinis, K. Gumbelevičius, P. Šimbelis.
Nuo 19 a. pabaigos Pasvalyje mineraliniais vandenimis buvo gydomi ligoniai. 1911–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. Per I pasaulinį karą 1916 nutiestas Šiaulių–Pasvalio, 1920–22 – Pasvalio–Biržų siaurasis geležinkelis. 1919–25 Pasvalys buvo Biržų–Pasvalio, 1947–50 – Pasvalio apskrities centras. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos šaulių, Pavasario, Lietuvos katalikių moterų organizacijų skyriai, P. Vileišio komercinė mokykla, buvo žemės ūkio produktų supirkimo ir ūkininkų aprūpinimo žemės ūkio mašinomis, padargais, trąšomis punktas. Veikė elektrinė, du viešbučiai, vaisvandenių įmonė, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, skerdykla, valcinis malūnas, vilnų verpykla, kelios smulkios pramonės ir amatų įmonės, t. p. Lietuvos banko skyrius, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankelis.
Vilniaus gatvė (apie 1930)
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą per 1941 06 masinius gyventojų trėmimus ištremta daugelis veikliausių mokytojų ir valstybės tarnautojų. 1941 08 26 nacių okupacinės valdžios įsakymu Žadeikių pušyne 4,5 km nuo Pasvalio nužudyti 1349 žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos laisvės armijos Trečiosios šiaurės apygardos Lietuvos partizanai. 1946 Pasvalys gavo miesto teises, nuo 1950 – rajono centras. 1962 įrengta balneoterapijos gydykla, 1977 pastatyta sūrių gamykla. 1990 atkūrus nepriklausomybę prasidėjo ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas su Skandinavijos šalių miestais. 1997 patvirtintas Pasvalio herbas, atidengta memorialinė granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis. 1833 buvo 1283, 1859 – 1699, 1897 – 1894, 1923 – 2211, 1959 – 4248, 1970 – 6000, 1989 – 9071, 2001 – 8709, 2011 – 7523, 2021 – 6451 gyventojas.
Girnų muziejus Pasvalyje
tiltas per Svalią Pasvalyje
Pasvalio centras