Pašvitinỹs, miestelis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Linkuvos; seniūnijos, parapijos centras. 239 gyventojai (2021). Per miestelį teka Švitinys, Juodupis (Švitinio intakas). Pro Pašvitinį eina Joniškio–Linkuvos plentas. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (pastatyta 1852). Paštas, medicinos punktas, laisvalaikio salė, biblioteka (1941). 3 km nuo Pašvitinio yra Pelaniškių piliakalnis. Dubenuotasis akmuo (bažnyčios akmenų mūro tvoroje), 7–8 a. kapinynas (bažnyčios šventoriuje). Archeologiniai radiniai – 6–7 a. kapams būdingi papuošalai (laikomi Šiaulių Aušros muziejuje).
Pašvitinio herbas
Istorija
Nuo 15 a. minimas Pašvitinio kaimas, nuo 16 a. – dvaras, 1637 – miestelis (1638 turėjo 15 dūmų). 1459 pastatyta bažnyčia. 1621–1842 Pašvitinys priklausė Žemaičių vyskupui. 1849 leisti 4 prekymečiai. 19 a. viduryje įkurta parapinė prieglauda. 19 a. antroje pusėje–1950 Pašvitinys buvo valsčiaus centras. Per 1905–07 revoliuciją streikavo dvaro darbininkai.
20 a. 3–4 dešimtmetyje Pašvitinyje veikė pieninė, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, elektrinė, kelios parduotuvės, 1930 buvo 126 namai. 1941 miestelis degė. 1941 antroje pusėje nacių okupacinės valdžios įsakymu Žagarėje nužudyti Pašvitinio žydai. Sovietų valdžia ištrėmė 30 miestelio gyventojų.
1802–53 veikė parapinė, 1853–1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–54 septynmetė, 1954–2001 vidurinė, 2001–21 pagrindinė mokykla. Pašvitinyje 1909 gimė literatūros tyrinėtojas, poetas, vertėjas K. Korsakas. Sovietų okupacijos metais Pašvitinys buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1995 patvirtintas Pašvitinio herbas. 1825 buvo 202, 1841 – 580, 1897 – 763, 1923 – 818, 1959 – 385, 1970 – 362, 1979 – 402, 1989 – 529, 2001 – 440, 2011 – 350 gyventojų.
Pašvitinys Vilnius 2014.