Patagònija (Patagonia), Pietų Amerikos geografinis regionas Čilėje ir Argentinoje, į pietus nuo 39° pietų platumos, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Plotas apie 900 000 km2. Pietuose ribojasi su Magelano sąsiauriu. Patagonijos vakaruose yra Patagonijos Andai, rytuose – Patagonijos plokščiakalnis. Paviršius daugiausia kalnuotas; didžiausias aukštis 4058 m (San Valentíno kalnas). Klimatas vidutinių platumų, didesnėje, rytinėje, dalyje žemyninis, vakarinėje – pereinamasis, pietiniame pakraštyje – subpoliarinis jūrinis. Kalnuose ledynai; Andų pietuose ledyninio skydo plotas apie 22 000 km2. Daugelis upių teka kanjonais. Daug ežerų. Pusdykumių augalija. Priešvėjiniuose kalnų šlaituose auga miškai. Patagonijos gyvūnija priklauso neotropinės zoogeografinės srities Patagonijos–Andų posričiui.
Patagonijos kalnuotas kraštovaizdis (Fitz Royaus kalnas)
Nacionaliniai parkai: Argentinoje – Alerceso (įkurtas 1937, pasaulio paveldo vertybė nuo 2017), Nahuel Huapí nacionalinis parkas (įkurtas 1934, seniausias regione), Lago Puelo (1971), Laníno nacionalinis parkas (1937), Ledynų nacionalinis parkas (1937, pasaulio paveldo vertybė nuo 1981), Monte Leóno (2004), Čilėje – Bernardo OʼHigginso (1969), Cerro Castillo (1970), Corcovado (2005), Magdalenos salos (1983), Patagonijos (2018), San Rafaelio lagūnos (1959, UNESCO pripažintas biosferos rezervatas nuo 1979), Torres del Painės (1959, biosferos rezervatas nuo 1978).
Patagonijoje gaunama nafta, gamtinės dujos, kasama akmens anglys, aukso, geležies, vario, švino, cinko rūdos. Auginama javai, bulvės, liucernos, drėkinamuose sklypuose – daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, avys. Naftos chemijos, tekstilės, odos, maisto pramonė.
Didžiausi miestai: Comodoro Rivadavia, San Carlosas, Trelewas, Rawsonas, Río Gallegosas, Viedma (Argentina).