Patagònijos plokščiãkalnis (Meseta Patagónica), plokščiakalnis Argentinoje, į rytus nuo Patagonijos Andų, į pietus nuo Pampos. Plotas apie 650 000 km2. Susidaręs Brazilijos platformos jauniausioje dalyje – Patagonijos masyve.
Didžiausias aukštis 1879 metrai. Paviršius žemėja Atlanto vandenyno link maždaug nuo 1500 m priekalnėse iki 150 m pajūryje (vandenyno krantai statūs). Suskaidytas gilių upių slėnių į mažesnius plokščiakalnius, vadinamasias mesetas (Somuncurá, Gastre, Montemayoro, Canquelio, Gran Altiplanicie Centralio, Muerte). Yra karstinių sričių, kuriose gausu urvų (Cuchillo Curá, Caverna del Léono); Rankų urvas (Cueva de las Manos; netoli Perito Moreno miesto) – pasaulio paveldo vertybė (1999).
Klimatas vidutinių platumų žemyninis; kritulių nuo 150–200 mm šiaurinėje dalyje iki 500–700 mm vakarinėje ir pietinėje. Liepą oro temperatūra dažniausiai nuo 5 iki –2 °C (būna ir didesnių šalčių), sausį – nuo 9 iki 21 °C.
Didžiausios upės: Río Negro, Chubutas, Deseado, Chico, Santa Cruzas, Coyle, Gallegosas. Prie Chubuto yra Florentino Ameghino tvenkinys, prie Limay – Ezequiel Ramos Mexía. Didžiausi ežerai: Colhué Huapí, Musterso, Cardielio. Nenuotakiose daubose ir upių slėniuose yra pelkių.
Dažniausi dirvožemiai: kalkžemiai, gipsažemiai, kaštonžemiai. Skurdi pusdykumių augalija (žolės, dygūs krūmai, kaktusai), priekalnėse yra stepių augalijos, paupiais – pievų.