pataisõs inspèkcija, valstybės įstaiga, vykdanti laisvės atėmimo bausmei alternatyvias bausmes (nesusijusias su nuteistųjų turtinių teisių apribojimu) ir kitas baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas.
Pagrindinės funkcijos ir kryptys
Pataisos inspekcija ne tik kontroliuoja įskaitoje esančių asmenų elgesį, bet ir teikia socialinę pagalbą atsižvelgdama į nuteistųjų poreikius, padeda jiems spręsti asmenines ir socialines problemas, apsirūpinti gyvenamuoju plotu arba susirasti nakvynės namus, teikia teisines ir psichologines konsultacijas, padeda atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų ir kita.
Daugelyje valstybių pataisos inspekcijoms analogiškos įstaigos vadinamos probacijos tarnybomis. Danijoje, Italijoje, Maltoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lietuvoje (nuo 2012) probacijos tarnybos priklauso kalėjimų sistemai, Airijoje, Anglijoje ir Velse (Didžiojoje Britanija), Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Vengrijoje šios tarnybos atskirtos nuo kalėjimų sistemos.
21 amžiaus pradžioje Europos Sąjungos šalyse prioritetinėmis penitencinės (bausmių vykdymo) sistemos kryptimis tampa probacija, tarpininkavimas (mediacija), atkuriamasis (restoratyvinis) teisingumas. Dažnai teisėsaugos institucijos atitinkamas bylas perduoda mediacijos tarnyboms, kurių mediatoriai (tarpininkai) padeda aukai ir pažeidėjui išspręsti baudžiamuosius ir kitus socialinius konfliktus. Mediacijos procesai baigiasi šalių priimta sutartimi, kuri priimama ir vykdoma savanoriškai. Probacijos ir mediacijos tarnybos prižiūri ir kontroliuoja jos vykdymą, taiko pataisos programas. Taip sudaromos prielaidos atkurti normalius, iki nusikalstamos veikos atlikimo buvusius santykius. Daugelyje užsenio šalių mediacija taikoma, kad nuteistieji išgyventų nusikalstamų veikų padarinius. Taip ugdoma nuteistųjų atsakomybė, empatija aukoms, skatinama atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, išmokti taikiai spręsti ginčus.
Pataisos inspekcija Lietuvoje
Lietuvoje 1946 06 25 LSSR vidaus reikalų ministro įsakymu 11 rajonų (po 1 etatą) įkurtos pataisos darbų inspekcijos. Jos priklausė Vidaus reikalų ministerijos teritorinėms milicijos valdyboms ir skyriams. Pataisos darbų inspekcijų paskirtis buvo lygtinai nuteistųjų ir paleistųjų iš pataisos įstaigų elgesio kontrolė, t. p. garantuoti kitų bausmių vykdymą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šios inspekcijos priskirtos miestų ir rajonų policijos komisariatams. 2000 08 21 pataisos darbų inspekcijos perėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos žinion ir pertvarkytos į pataisos inspekcijas. 2001 pabaigoje buvusios 52 miestų ir rajonų pataisos inspekcijos tapo regionų pataisos inspekcijų struktūriniais padaliniais. 1999 pataisos darbų inspekcijų įskaitoje buvo 18 070 asmenų, o 2009 – 7842.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) iki 2012 pataisos inspekcijas steigdavo, pertvarkydavo ir likviduodavo Teisingumo ministerija. Pataisos inspekcijos vykdė šias su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir kitas baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas: bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, laisvės apribojimą, viešuosius darbus, viešųjų teisių, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Dar taikė šias baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialiąja teise, turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, nemokamus darbus, t. p. draudimą priartėti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, auklėjamojo poveikio priemones nepilnamečiams. Pataisos inspekcijos taikytos priemonės: tam tikri elgesio su nuteistuoju standartai, socialinės integracijos ir reabilitacijos programos, bendradarbiavimas su kitomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis, visuomenės įtraukimas į nuteistųjų asmenų bausmės vykdymo procesą.
Pagal tradicinę baudžiamąją praktiką teismai orientuoti į pažeidėją, jo kaltės formos ir bausmės dydžio skyrimą, bet nepakankamai atsižvelgiama į auką. Taip gali būti tęsiamas konflikto dalyvių supriešinimas, nes dažniausiai po teismo tik 1 konfliktuojančių pusių lieka patenkinta, apsunkinamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, didėja nepasitenkinimas teisėsaugos institucijomis.
Specialistus pataisos inspekcijoms (nuo 2012 probacijos tarnyboms) rengia Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakultetas. Atlikti šie moksliniai tiriamieji darbai apie pataisos inspekcijas: Gintauto Sakalausko Probacijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje (2001), Jono Blaževičiaus, Juliaus Dermonto, Prano Stalioraičio, Dmitrijaus Usiko Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė, Simonos Mesonienės Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinis ir nacionalinis kontekstas (abu 2004), Juliaus Dermonto, V. Kanopienės, S. Mikulionienės Alternatyviomis bausmėmis nuteistųjų asmenų socialinė integracija probleminiuose regionuose, Juliaus Dermonto Nuteistųjų alternatyvia laisvės atėmimo bausme reabilitacija (abu 2005), Tomo Mackevičiaus Alternatyvos laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacija, Prano Stalioraičio Administracinė veikla pataisos įstaigose (abu 2006), Martos Gavrilovienės Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teisinės ir socialinės prielaidos (2009).
2035