patalkỹs, vaišės ir pasilinksminimas po talkos.
Lietuvos kaime nuo seno patalkiai dažniausiai buvo rengiami po didžiausių žemės ūkio darbų – rugiapjūtės, bulviakasio, kūlimo, linamynio, linabrukčio, Dzūkijoje – ir po plunksnų plėšymo talkų. Darbą baigus vakare arba iki vidurnakčio patalkys trukdavo iki ryto, baigus auštant – iki pavakarės. Talkininkai dažniausiai persirengdavo atsineštais geresniais drabužiais. Pasivaišinus šviežių bulvių plokštainiu (kugeliu) su spirgučiais, dažniausiai šviežia virta aviena, gira, naminiu alumi ar stipresniu gėrimu būdavo linksminamasi – šokama, žaidžiama įvairius žaidimus, pokštaujama. Šokius daug kur pradėdavo šeimininkai, grodavo jų pasamdytas muzikantas. Į patalkį pasišokti ateidavo ir talkoje nebuvusių kitų kaimų vaikinų; merginoms ir moterims nekviestoms eiti į patalkį nederėjo. 20 amžiaus viduryje kolektyvizavus Lietuvos žemės ūkį patalkio papročiai nunyko. Kai kur Suvalkijoje iki 21 amžiaus pradžios išliko paprotys po bulviakasio talkos rengti patalkio vaišes su tradiciniu patiekalu – šviežių bulvių kugeliu su mėsa.
bulviakasio talkininkai pietauja (Baltoji Vokė, Šalčininkų rajonas, 1959 10 01, fotografas Jurgis Dovydaitis; © Lietuvos literatūros ir tautosakos intitutas)
A. Vyšniauskaitė Lietuvių linininkystės papročiai / Iš lietuvių kultūros istorijos 1983 t. 12.