patãrija, 11 a. religinis socialinis judėjimas Šiaurės Italijoje. Siekė riboti stambių žemvaldžių privilegijas ir reformuoti Bažnyčią, kovojęs su aukštosios dvasininkijos nedorovingumu, ypač bažnytinių pareigybių pardavinėjimu ir kunigų vedybomis.
Pavadinimas nuo Milano kvartalo – Patarijos, kur rinkdavosi patarijos nariai (daugiausia amatininkai, pirkliai, valstiečiai). Pritariantys patarijai atsisakydavo priimti Komuniją iš kunigų, turinčių neoficialią žmoną. Dalis bažnyčių ištuštėjo, kitos, kur pamokslavo dorovingi kunigai, būdavo sausakimšos. Kai kurie popiežiai (pvz., Aleksandras II, Grigalius VII) pritarė patarijos idėjoms. 11 a. pabaigoje patarija smuko. Patarija paskatino kitų religinių reformų judėjimų kūrimąsi.
Su patarija siejamas 12–13 a. katarų judėjimo pavadinimas.