pãtentas (lot. patens, kilm. patentis – atviras, aiškus), išradimo teisinės apsaugos dokumentas, kurį išduoda įgaliota valstybės institucija. Išradimų, kuriems išduoti patentai, teisinę apsaugą nustato patentų teisė. Patentas išduodamas tik tiems išradimams, kurie atitinka patentabilumo kriterijus: naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo. Patentas išduodamas asmeniui, kuriam priklauso teisės į išradimą – pačiam išradėjui, jo teisių perėmėjui arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis, tai yra sukurtas vykdant darbo sutartį, kuri numato išradybos veiklą, pagal konkretų darbdavio pavedimą projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo ar technologijų kūrimo metu, naudojantis sukaupta įmonės, įstaigos ar organizacijos patirtimi, jos technologijomis ar įranga. Pateikdamas paraišką patentui gauti, toks asmuo atskleidžia išradimo esmę visuomenei, už tai valstybės institucija suteikia jam išimtines teises naudoti užpatentuotą išradimą tam tikrą laikotarpį (dažniausiai iki 20 metų).
Kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą bei naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį. Patento galiojimo laikotarpiu jo savininkas gali pats įgyvendinti savo išimtines teises naudoti išradimą ekonominėje veikloje, parduoti ar kitaip perleisti jas kitiems asmenims, suteikti jiems licenciją naudotis šiuo išradimu, sudaryti patentinį pulą su kitais patento savininkais, užkonservuoti išradimą (nenaudoti, bet ir neperleisti kitiems, kad jo nepanaudotų konkurentai) arba tiesiog atsisakyti patento. Įstatymai gali nustatyti tam tikrus išradimo naudojimo atvejus, kurių patento savininkas negali uždrausti (pavyzdžiui, išradimas naudojamas tik asmeniniams poreikiams, nepažeidžiant patento savininko ekonominių interesų), ar priverstinės licencijos atvejus, kai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims suteikiama teisė naudoti išradimą be patento savininko leidimo (pavyzdžiui, valstybei naudoti išradimus, kurie yra ypač reikšmingi krašto apsaugai), o patento savininkui už tai teisingai atlyginama atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę. Apie patento išdavimą skelbiama viešai, jame nurodoma išradėjo (išradėjų) pavardės, jeigu jie nereikalauja, kad jų pavardės nebūtų viešinamos. Visi išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Už patento išdavimą ir jo galiojimo laikotarpį turi būti mokamas patento mokestis. Įstatymų nustatytais pagrindais (pavyzdžiui, nustačius, kad išradimas neatitinka patentabilumo kriterijų) pagal suinteresuotų asmenų ieškinį teismas gali pripažinti patentą negaliojančiu. Pasibaigus patento galiojimo laikotarpiui jo savininkas netenka išimtinių teisių į išradimą, kuris tampa laisvai prieinamas visuomenei.
Patentas suteikia išradimui teisinę apsaugą valstybėje, kurioje jis yra išduotas, ir kitose šalyse, kurios yra pasirašiusios tarptautinę sutartį dėl išradėjų teisių apsaugos. Tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Eurazijos patentų organizacija, nuo 2014 Europos Sąjunga) taip pat išduoda patentus, galiojančius daugelyje valstybių.
LIETUVOJE patentų išdavimą reglamentuoja Patentų įstatymas (1994, nauja redakcija 2012). Patentą išduoda Valstybinis patentų biuras, jie registruojami Lietuvos Respublikos patentų registre. Europos patentas (išduotas Europos patentų organizacijos), išplėstas į Lietuvos Respublikos, yra prilyginamas Lietuvos Respublikos nacionaliniam patentui. Nuo 2017 išduodamas bendro galiojimo Europos patentas – Europos patentų tarnybos išduotas Europos patentas, kuris bendrai galioja ir turi vienodą apsaugą Bendro galiojimo Europos patentų sistemoje dalyvaujančiose 25 Europos Sąjungos valstybėse narėse (šioje sistemoje nedalyvauja Ispanija ir Italija).
52