paternalzmas (lot. paternus – tėviškas), socialinių, ekonominių ir darbo santykių reguliavimo valstybės, įmonės lygiu ar tarp valstybių forma, kai valdantieji gina ir globoja nuo jų priklausomus valdomuosius, rūpinasi valdomųjų interesais. Socialinis kolektyvas turi veikti kaip patriarchalinė šeima, kurios tėvas nuoširdžiai rūpinasi savo vaikais – ir visais kartu, ir kiekvienu atskirai, prisiima atsakomybę už jų gerovę ir dėl to jų pačių labui tam tikru mastu apriboja jų veiksmų laisvę, kad jie nedarytų žalos sau ir kitiems. Paternalizmo priemonių pagrindinis tikslas – gerinti žmogiškuosius santykius, užkirsti kelią konfliktams, ugdyti valdomųjų pagarbą, lojalumą ir dėkingumą valdantiesiems.
Valstybės mastu paternalizmas yra valstybės politika, kuria siekiama garantuoti visų piliečių gerovę, net jei šios priemonės vykdomos prieš jų valią ar be jų sutikimo. Valstybės valdžia, įsipareigodama nemokamai suteikti gyventojams išsilavinimą, sveikatos apsaugą, pasirūpinti jų senatve ir saugumu, yra priversta apmokestinti gyventojų ir bendrovių pajamas, nors tai apriboja žmonių galimybes panaudoti gaunamas pajamas savo nuožiūra. Įstatymai t. p. suvaržo gyventojų veiksmų laisvę daugelyje kitų sričių, kur neatsakingas žmogaus elgesys gali pakenkti jam pačiam ar aplinkiniams (pvz., reikalavimas segtis saugos diržus vairuojant automobilį, alkoholio ir tabako vartojimo apribojimas, draudimas prekiauti nekokybiškomis prekėmis). Visuomenės interesų požiūriu, valstybinis paternalizmas iki tam tikro laipsnio turėtų būti vertinamas teigiamai, nes ne kiekvienas žmogus gali pats apsirūpinti socialinėmis paslaugomis, kurias nemokamai suteikia valstybė, iš anksto sukaupti lėšų senatvei ar numatyti visus savo elgesio padarinius. Paternalizmas ypač būdingas tradicinėms visuomenėms, kuriose išlieka stiprūs gyventojų bendruomeniškumo jausmai. Kraštutinį paternalizmą įgyvendino socialistinės šalys, 21 a. pradžioje – Šiaurės Korėja, Kuba.
Paternalizmas įmonėje yra darbdavio rūpinimasis darbuotojų gyvenimu, materialine gerove ir žmogiškaisiais santykiais organizacijoje, kad ji veiktų kaip viena šeima ir visi darbuotojai būtų jai lojalūs. Šiam tikslui pasiekti darbdavys gerina darbo sąlygas, didina darbuotojų darbo užmokestį, taiko moralinį ir materialinį skatinimą, organizuoja darbuotojams laisvalaikio ir poilsio renginius neformalioje aplinkoje. Įmonių paternalizmas ypač populiarus Japonijoje, pvz., samdant darbuotojus visam gyvenimui: darbuotojas įsipareigoja dirbti įmonėje iki mirties ar pensijos, rūpintis jos interesais, o darbdavys – globoti darbuotoją, sudaryti jam palankias darbo sąlygas ir karjeros galimybes, didinti jo darbo užmokestį atsižvelgdamas į darbo įmonėje stažą, šeiminę padėtį, būsto nuomos ir transporto išlaidas, mokėti įvairias priemokas, kurios priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų.
Paternalizmas tarptautiniuose santykiuose yra reiškinys, kai didžiosios valstybės gina ir globoja silpnesnes, ekonomiškai atsilikusias šalis ar kolonijas.
2687