Patnà (hindi Patnā), miestas Indijos šiaurės rytuose, į šiaurės vakarus nuo Kalkutos, Gango dešiniajame krante; Biharo valstijos centras.
1,87 mln. gyventojų (2010). Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Allahabadą, Gają, Bhagalpurą, plentas į Katmandu (Nepalas). Tiltas per Gangą (ilgis 5575 m; vienas ilgiausių pasaulyje). Tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, elektros, tekstilės (medvilnės), baldų, stiklo, odos, maisto (cukraus) pramonė. Patnos apylinkėse auginama ryžiai, javai, sezamai, cukranendrės, linai. Brokato audinių, kilimų audimo, puodininkystės, varinių, auksinių dirbinių dailieji amatai. Patnos (įkurtas 1917), teisės (2006) universitetai. Mokslinių tyrimų institutai. Rytų literatūros biblioteka (įkurta 1891). Patnos miesto, Džalano (meno), mokslo muziejai. Botanikos ir zoologijos sodas. Planetariumas. Bažnyčia (pastatyta 1779), mečetės (tarp jų − Bengalijos šacho Huseino, pastatyta 1499), sikhų šventykla (17 a.), grūdų saugykla (1786). Prie Patnos yra senovės miesto Pataliputros liekanos.
Pataliputra
Architektūra
Išliko statinių fragmentų Kumrahare (apie 4–3 a. pr. Kr.). Sakraliniai pastatai: mečetės – Šer Šah (1545), Pathar ki Masdžid (1626), Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1779, manoma, architektas E. Tiretta), šventykla Takht‑i Harmandir (18 a., rekonstruota 19 a., 20 a.). Valdžios rūmai Radž Bhavan (pradėti 1913, architektas I. F. Munningsas), vienas ilgiausių pasaulyje Gandhi Setu tiltas per Gangą (1982, architektūrinė bendrovė Gammon India Limited).
Istorija
Miestas (tada vadintas Pataliputrà) įkurtas 5 a. prieš Kristų. Maurijų dinastijos valdymo metais tapo svarbiu politiniu ir ūkiniu centru. Buvo didžiausias miestas pasaulyje (apie 48 ha ploto, apie 150–300 tūkstančių gyventojų). 184 pr. Kr.–319 po Kr. Patnos įtaka sumažėjo. Aukso amžiumi laikomi Guptų dinastijos valdovų laikai (320–550). 12 a. miestas prarado politinio, mokslo ir kultūros centro reikšmę. 16 a. viduryje Didžiųjų Mogolų dinastijos valdovai atkūrė Patną, 16 a. pabaigoje ji minima kaip klestintis popieriaus, akmens ir stiklo pramonės miestas. 17 a. tapo tarptautinės prekybos centru, vadinta didžiausiu prekybos uostu. Valdant Didžiajai Britanijai vienas svarbiausių Rytų Indijos prekybos centrų, nuo 1912 Biharo provincijos centras.
Archeologiniai tyrinėjimai
1892–96 L. A. Waddellis atkasė Pataliputros medinės sienos liekanas, helenistinio stiliaus pastatų, 1897–98 P. C. Mukherjee – gynybinį griovį, monetų ir kolonų liekanų, 1912–15 D. B. Spooneris – mūrinės sienos, valdovo rūmų su didele sale ir 80 kolonų liekanų, monetų, terakotos skulptūrų, spaudų. 1926–27 J. A. Page’as ir M. Ghoshas rado palisado liekanų. 1951–55 K. P. Džaisvalas pakartotinai ištyrė valdovo rūmus.
2271