patogènas (gr. pathos – liga + genas), patogèninis mikroorganzmas, biologinis veiksnys, sukeliantis žmogaus, gyvūno arba augalo infekcinę ligą. Labiausiai paplitę patogenai yra virusai, bakterijos ir grybai (grybeliai, pelėsiai, mikromicetai, miceliniai grybai), t. p. protistai (pvz., maliariją sukeliantis pirmuonis). Patogenai, sukeliantys augalų ligas, vadinami fitopatogenais. Patogenas ligą sukelia tik tiesiogiai veikdamas organizmą: įsiskverbęs (invazija) į šeimininką, prilipęs (adsorbcija) prie jo arba patekęs į vidų (pvz., su maistu ar įkvėpiamu oru). Patogenai apsigyvena organizmo ląstelėse arba audiniuose, auga, dauginasi, vykdo savo gyvybės ciklą. Augdamas dalį ląstelių arba audinių sunaikina, metabolitais kenkia visam organizmui, sukelia ligą. Mikroorganizmai, kurie organizmo paviršiuje dažniausiai būna nežalingi, patekę į jo vidų gali tapti patogenais. Ligos išsivystymas priklauso nuo patogenų kiekio, užkrėsto organizmo būklės ir aplinkos veiksnių.
Dauguma pavojingų žmogui patogenų aptinkami dirvožemyje, vandenyje, maiste, ant daržovių, vaisių ir uogų. Grupė mikroorganizmų, kurie yra gyvūno normalios mikrofloros sudėtinė dalis arba paplitę jo aplinkoje, sukelia infekciją tik susilpnėjus organizmo atsparumui arba patekus į tą organizmo vietą, kur paprastai jų nėra, vadinami sąlyginiais patogenais. Nuo patogenų vartojami antibiotikai, vakcinos, baktericidai, fungicidai. Gamtoje patogenai yra svarbūs dėl natūralios atrankos, kurios metu išlieka atspariausi, sveikiausi individai. Kai kurie ligų sukėlėjai naudojami kenkėjų biologinei kontrolei. Genų inžinerijos metodais modifikuoti gamtinių patogenų analogai gali būti masinio naikinimo biologinis ginklas.
2190